spalvos nelaisvėje

dabar žinau: kalti
dundantys būgnai
ir tas skausmą užsiundantis
balsas -
rypavo į taktą
retino kambario sieną

kol neliko metų laikų
karščio nei troškulio
aplink ėmė sriūbaut
negirdėti vėjai
o aš mokiaus šypsotis
kaip mane apsupus
juodo žemyno
juoda gentis

ant riešų barškėjo
margi vėriniai
(nerūpėjo -
dovana ar prakeiksmas)
trypiau būgnelių blaškoma
o baimes įmygau
į savanos žemę

didingai iškelta galva
artėjo juodoji mamba –
kyščiojančiam liežuvy
tilpo visas
pasaulio žingeidumas

atsliuogė ne šokt -
dar iš tolo
susikalbėjom akimis
nuraškius krūmo lapą
balsavau už pažinimą
abiem rankom –
ji pasirinko kairiąją

-----

cd su būgnais
užkasiau užmiesty
prieš miegą nebepalieku
juodo skėčio greta
nebesirengiu juodai
po senovei netikiu sapnais

bet neišmanau ką daryt
kai įkyriai tvinksi
kairė ranka
papuošta
nenuplaunamu dvitaškiu
o lyjant
sekioja kerintis
žmogaus lūpoms neįveikiamas
priebalsis –
jį gavau dovanų
prieš caktelint į dilbį
pažinimo kapliams