baisus pajutimas viduj
kad sustosi.
tave tąso, bičiuli?
pakentėk pakentėk greitai baigsis
šitaip sniegenom muštas
ir kartas laiškais
išplėšytom spirito lūpom
nebesumoji–
kur būta žmogaus
kur tik kojos
degantys tvarsčiai vanduo
tave tąso, bičiuli?
sako anam kalne sėdi mėnuo
lošia kauliukais
ir jeigu pavyktų laimėti–
grąžintų tau veidą.
tada tik tada
visos moterys vynas vaikai
viskas mūsų.
čia būta žiemos.
sagos ant sniego
ir tvarsčiai