Žmogaus žvaigždė

Paėmus į rankas „Žmogaus žvaigždę“, abejonių nekyla – tai tikrai pati gražiausia 2004 metų knyga. O žinant jos priešistorę, galima ir patikslinti – tai puikus eilėraščiais iliustruotas piešinių albumas.

Ne šiaip piešinių. Šarūnas Leonavičius meistriškai iki smulkiausių detalių kuria stebuklų pasaulį. Sunku patikėti, kad tai tas pats pasaulis, kuriame kas rytą pabundi. Kiekvieną puslapį galima ilgėliausiai tyrinėti ir vis tiek koks nors žmogelis liks nepastebėtas, pasislėpęs už medžio arba susirangęs kriauklėje kikens į saują. Kokios šalies tas laivas, kurio vėliava iš tolo baltuoja? O Žiemos apsiaustas išmargintas miniatiūriniais žvejukais, matei?

Aidui Marčėnui šį kartą teko du sunkūs uždaviniai. Pirmas – parašyti tekstus, kurie atspindėtų ir papildytų sudėtingus piešinius. Antras - kurti vaikams. Poetas puikiai susidorojo su abiem uždaviniais: mažuosius eilėraščiai turėtų užburti melodingumu ir skambesiu, o suaugusius – taiklia, grynai poetine kalba.

    Šimtas tūkstančių mergelių –
    miriadai
    karalaičių nuo upelių
    tirpdo ledą.

    Bunda medžiai, bunda žolės,
    žmonės bunda.
    Ir kažkur bekraščiuos toliuos
    dunda, dunda.

Knyga, kaip teigia leidykla – „aukštos meninės ir poligrafinės kokybės, tai gali būti puiki dovana bet kokio amžiaus meno ir poezijos gerbėjui bet kokia proga“. Viskas, pradedant viršeliu ir baigiant puslapių numeracija – išbaigta, gražu, estetiška. Ar tikrai?

Tarkim, leidykla šiek tiek nusivyliau. Arba savo akimis.

Eilėraščio „Vasaros vaisiai“ posmelis:

    Vasarai vaisius mokina
    Saulė, Vėjas ir Vanduo.
    Bet vartus jau atrakina
    Pasišiaušėlis Ruduo.

„Vasarai vaisius mokina“ - bandau įsivaizduoti, kaip ir ko tie vaisiai mokinami. Tiek to, galbūt gero elgesio, sveiko gyvenimo būdo ir rišlios lietuvių kalbos. Bet štai „Pirmoji rudens šalna“ priverčia vėl stabtelėti ties posmeliu:

    Abejinga Saulė kelias
    ir Šalna tokia tyra.
    Nebijok. Padėk žiogeliui
    nieks negali. Taip yra.

Ar tai – poeto mums užmintos mįslės, o gal tiesiog korektūros klaidos? Pasitelkus logiką, pastarasis variantas atrodo labiau tikėtinas.

Veltui ieškojau redaktoriaus, korektoriaus pavardžių – knygoje jos nenurodytos.