Vasara eina per greitai

„Vasara eina per greitai“... Ką ten – vasara, visas gyvenimas – per greit,- sako autorė. Su šituo teiginiu juk nė vienas iš mūsų nedrįstume ginčytis...

Tai nėra paprastas, banalus meilės romanas. Tai – patrauklus, pagavus, lengvai skaitomas pasakojimas apie dvidešimt jaunos moters gyvenimo metų, nuo studijų laikų iki keturiasdešimties, jos brendimo, gyvenimo ir meilės istorija.

Herojės dailininkės gyvenimą apsprendžia fatališka, beatodairiška meilė vyresniam vyrui. Ji sulaukia aistringo atsako, tačiau pilnatvės ir laimės – nėra. Dar kartą pabandžiusi pamilti, mergina patiria dvigubą išdavystę. Tačiau ji nepalūžta, per netektis, per sunkumus iriasi į priekį, kol, išsivadavusi iš jausmų priklausomybės,  tampa laisvu, kuriančiu, svarankišku  ir tikriausiai daug laimingesniu žmogumi.

Naujas gyvenimas dažnai ir teprasideda sulaukus keturiasdešimties... Argi, perskaitę šią knygą, drįstume su tuo nesutikti?

Romane daug erdvės pamąstymui apie tai, kas svarbiausia – meilė ar kūryba, jausmai ar pareiga.

Meilė, kūryba ir laisvė. Moteriai tai beveik nesuderinama. Juk mylėdama ji visuomet aukojasi. Natūraliai aukojasi, net nejausdama, kad tai – auka. Tiesiog jos širdžiai taip reikia. O vyrai kratosi net minties, kad meilė gali užvaldyti jų gyvenimus...

Tai – moteriškas romanas, bet jį skaityti ir pabandyti suvokti moters psichologiją vyrui gal netgi įdomiau.