Knygos
Romanai (1917)
Poezija (615)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (905)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Vaiduoklis už sienos

Vaiduoklis už sienos Knygos anotacijoje nurodoma, kad tai intriguojanti istorija. Per švelniai pasakyta. Čia tikrų tikriausias detektyvas vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Knygos viršelis blankus. Dešimt metų galima žiūrėti į piešinį ir vis tiek netimptels smalsumo – skaityt! Viršelio piešinys daugiau tinkamas  povandeninės žūklės reklamai ar išsilaipinimo mėnulyje versijai. Kai įvykiu patikėti lengviau, nei patikrinti.

Bauginanti paslaptis, kuri neatskleidžiama iki knygos pabaigos. Intriga kybo virš seno, aptriušusio daugiabučio namo. Pavadinimu Raudonmedis. Nežinia iš kur atsiranda neatpažintas, skraidantis objektas – vaiduoklis. Su vaiko kūnu ir seno žmogaus veidu. Vaiduoklis, kuris kalba, kuris svetimuose namuose viską daužo į šypulius. Jis pilnas piktų kėslų, jo veikimo trajektorija nenuspėjama. Tiesiog nepakenčiama gyventi šalia neprognozuojamo vaiduoklio, kurį užtikrintai priskiriu blogiečių grupei.

Knygą rekomenduočiau išversti į vaiduoklių kalbą. Šioms būtybėms pravartu įsigilinti į pavyzdingo elgesio etiketą, o knygos tekstą teikti kaip iliustracijas elgesio. Nepateisinamo ir šiurkštaus.  Kas gi išlaisvino šį vaiduoklį? Kas? Ieškome atsakymo ir trokštame stipriai stipriai laikyti  kol kas nenuspėjamą kaltininką. Te atgauna sveiką protą! Te pasitaiso!
Kokie geresni pokyčiai? Daugiabučio kaimynai prasilenkia lyg nepažįstamieji. Įsisiūbuojant nuotykių karuselei, jie susidraugauja. Atmosfera šiltėja ir tarpsta. 

Siaubo elementai. Daugiabutis dešimties aukštų. Išdykęs dvylikametis berniukas Deividas šliaužioja skersai ir išilgai ventiliaciniais vamzdžiais. Pasiekia antrą aukštą, po to keberiojasi į šeštą. Pavojingos kelionės! Kaip alpinisto maršrutas kalnų viršukalnėmis. Be jokios apsaugos!
Trapus senukas ponas Elvestonas elgiasi įtartinai. Užmirštas ir paliktas artimųjų. Ji nenori sulaukti šimto metų jubiliejaus. Ne! Gauti sveikinimo iš Anglijos karalienės. Ne! Kodėl? Neįdomu. Ponui Elvestonui pasitaiko atminties spragų. Jis jaučiasi taip, lyg vaidentųsi pats sau. Lyg virstų į baisų kvailą senį, kuris nebesiorientuoja. „Kartą Deividas aptiko poną Elvestoną atidarinėjantį visus stiklainius, esančius virtuvinėje spintelėje ir beieškantį kažkokio pamesto daikto. Kas tai per daiktas galėjo būti, senukas neturėjo supratimo. Ponas Elvestonas pirštais krapštė iš stiklainio marmeladą, kratė ant žemės arbatą ir kavą, ir šią makalienę rankomis nuodugniai perkratinėjo. Jo akys blizgėjo ir atrodė kaip iš stiklo“ (122).

Ponas Elvestonas sunkiai suserga. Visi žmonės, kuriuos senukas pažinojo būdamas jaunas, jau mirę. „Kiekvienas gali tave pamokyti, kaip gyventi, bet niekas niekada nemoko, kaip numirti“ (122).  Slaugės ir globėja Sis Parkinson iš socialinės rūpybos skyriaus kasdien laukia jo mirties. Nesigėdija tokių minčių ir kurpia planus, kaip pagreitinti senuko mirtį.

Priešybės. O štai Deivido tėtis Teris vienas augina sūnų ir nesistengia pabėgti nuo savo prigimties. Žmona Merė jau ištrūko į platų pasaulį pagerintos laimės ieškoti. „Iš tikrųjų Deivido tėtis buvo drovus. Kai jis tikrindavo žmonių akis, jie kartais bandydavo paplepėti su juo, bet jis niekuomet nežinodavo, ką atsakyti. Jis kažką suniurnėdavo ir vėl tęsdavo savo darbą. Arba bandydavo nusišypsoti ir atsakyti jiems, bet išeidavo taip prastai, kad visi sumišdavo ir gailėdavosi, kam iš viso jį užkalbino“ (14). Savo namuose tėtis būna drąsesnis. Ir kaip dera tikram vyrui – postringauja apie moteris. Tais kartais tėtis Teris visai nepanašus į personažą bailaus kiškučio po drebančia drebule, kuris jautria uosle uodžia orą. „Kai žmonės klausinėdavo, kodėl jis antrą kartą nevedė, jis visada juokaudavo, kad yra per daug negražus, bet jis išrasiąs tokius paslaptingus rožinius akinius, kuriuos užsidėjęs kiekviena moteris iš karto jį įsimylės.
− Tada aš galėsiu rinktis, − sakydavo jis ir sučepsėdavo lūpomis, lyg ruošdamasis suvalgyti kažką skanaus“ (14).
 

Patarimas skaitymo mėgėjams. Skaitykit! Valandos neprailgs, naktys bus trumpos, o nuotaika užtikrintai – pakili. Tokios palankios skaitymo sąlygos privilios minią skaitytojų. Tikiuosi!
Knygos skaitymas tiesiog pats geriausias dalykas, koks begali nutikti. Bloga žinia yra ta, kad knyga turi pabaigą. Norisi skaityti toliau: savaitę, mėnesį ir kurti planus apie Raudonmedžio daugiabučio gyventojus. Kol taps jie nemirtingi! Kol persikels į nuosavų namukų kvartalą. Kol nebekaltins vieni kitų būtais ir nebūtais dalykais.

Autorius Melvin Burges produktyvus britų rašytojas. Laiko negaišdamas kasmet skaitytojams pristato po naują knygą. Šiai dienai yra parašęs 23 knygas. Šiuolaikiniam jaunimui betseleriu tapusi jo knyga „Heroinas“. Sulaukusi kelių leidimo pakartojimų, sukurtas kino serialas. Mokytojai pataria mokiniams šią knygą skaityti ir įtraukti į savo rašinėlius. Todėl bibliotekose knyga Heroinas paprastai keliauja per skaitytojų rankas. Dėmesio nepritrūksta ir kitoms Melvin Burges knygoms. Jo pirmasis oficialus vaikelis yra Vilkų šauksmas, kuris autoriui į namus atgabeno Carnegie medalį. Pastarasis yra laikomas vienu iš prestižiškiausių britų literatūrinių apdovanojimų skiriamų autoriams už vaikų literatūrą.
2017-04-26
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
The ghost behind the wall
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2006
Vertėjas (-a): Saulė Milerienė
Puslapių: 175
Kodas: 9789955243397
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-07-15 01:04
Erla
Iš recenzijos ir vaiduoklio personažo manau,kad knyga jaunimui patiktų. Susigundyčiau ir aš ilgą žiemos vakarą paskaityti recenzuojamą knygą dėl autoriaus profesionalumo, ir pasidarė smalsu, kokios tos daugiabučio paslaptys. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-06-14 17:50
sesė mėta
Nemanau, kad akies vaizdas povandeninės žūklės reklamai. Ir šiaip visai nieko tas viršelis, nereik stumti taip :).
O taip dar rašo? "Vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams"? Seniai bemačiau tokį prierašą. Gaila, kad aš jau nebe taip apibūdinamas žmogus, neskaitysiu vadinas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą