Pjūti fjūūt!, arba Netiesų dvaras

Romanas – duoklė, kurio galbūt ir nereikėjo skubėti išleisti. Savo margumu ir nebaigtumu šis tekstas primena kitą autoriaus romaną – „Blanchisserie-Žvėrynas“. Postmodernistinė eklektika, kurią ne visada gelbsti J. Kunčino prozos vitališkumas ir dėmesys detalei.

Tekstas pateiktas kaip kontrabandininko per prievartą ir visų galų meistro Blado Klero atsiminimai, apimantys gerą pusšimtį metų. Žudynės, reketas, seksas, kontrabanda – toksai romano fonas. Jo centras – žmonių santykiai ir ypač santykiai su moterimis.

Kaip visada autoriaus tekstas tirštas, spalvingas. Jis prisodrintas fantasmagoriškų įvykių, esama mistikos elementų. Tačiau, pažvelgęs atidžiau, suvoki, jog visa tai – farsas, juodoji žmogiškoji komedija.

Knyga puikiai išleista, ją malonu laikyti rankose.