Neįvardijamasis

Samiuelis Beketas (Samuel Beckett, 1906-1989) - vienas garsiausių XX a. dramaturgų ir prozos meistrų, antiromano ir absurdo teatro kūrėjas, Nobelio premijos laureatas (1969).

„Neįvardijamasis“ - paskutinė, sudėtingiausia ir brandžiausia autoriaus romanų trilogijos dalis (pirma, „Molojus“, lietuviškai išleista 2004 m., antra, „Malonas miršta“, - 2005 m.).

Trilogiją trumpai galima apibūdinti kaip tapatybės praradimo aprašymą ir norą sugriauti žodžių tironiją. Siekdamas parodyti iš pažiūros neturinčių gyvenimo tikslo personažų ieškojimus autorius, kaip ir kituose savo kūriniuose, trilogijoje eksperimentuoja su kalba. S. Beckettas su kartėliu suvokia, kad iliuzijų ir neįveikiamo karteziškojo potraukio mąstyti, mėginti atskleisti neatskleidžiamus žmogaus būties slėpinius neišvengsi. Rašytojas troško sukurti tai, ką pats įvardijo kaip „nežodinę literatūrą“, ir visą gyvenimą grūmėsi su žodžiais mėgindamas juos įveikti ir pabrėžti tylą.

Becketto trilogija grąžina mus prie sakytinės literatūros - nuoširdesnio meno nei romanas, meno, kuris prašosi kalbamas skaitytojo, žodžius tariant lūpomis, o kūnu išgaunant ritmą. Tai kūrinys, kuriame Beckettas atrado save ir kuriame skaitytojai, pasirengę įsijausti, atras atsakymą, kaip jiems gyventi toliau su atsinaujinusiu pasitikėjimu bei džiugesiu.

Gabriel Josipovici

...pasakyti, kad jis nežino kas esąs, kur esąs ir kas čia vyksta, būtų per maža. Jis nežino būtent to, kad reikia kažką žinoti. Juslės jo nieko neišmoko, nei apie jį, nei apie visa kita, ir tasai skirtumas jam visiškai nežinomas. Nieko nejausdamas, nieko nežinodamas jis vis dėlto egzistuoja, tik ne sau, o žmonėms, kaip tik žmonės jį suvokia ir sako: Vormas yra, nes mes jį suvokiame, tarytum negalėtum egzistuoti kitaip, kaip tik suvoktas, tegu tik to egzistuojančiojo. Žmonės. Vienas, paskui kiti.

„Neįvardijamasis“