Balzamuotojas

Renatos Šerelytės prozos skaitytojai - jau ne tik Lietuvoje. Romanas „Ledynmečio žvaigždės“ išleistas Vokietijoje (2002) ir Lenkijoje (2004), Lenkijoje 2005 m. išėjo romanas „Vardas tamsoje“, kūrybos spausdinta anglų, kroatų, vokiečių kalbomis išleistose antologijose, rengiama publikacija Italijoje.

Naujų novelių knygoje Renata Šerelytė žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę - šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės artimos žanro kanonui - intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę.

Pasaulis taip baugina savo nuožmiu progresyvumu, kad gražus atrodo tik tada, kai esi mažas arba beviltiškai suvaikėjęs. Arba nepajudinamai tiki žmonijos pažanga ir technikos revoliucija.


Kitaip tariant, grožis yra skirtas infantilams, o gėris -fanatikams. Visos kitos definicijos - šlovė, pinigai, dorybės ir perversijos - atitenka visuomenės sluoks¬niams, kuriuos sudaro politikai, biznieriai, žvaigždės, autoritetai ir asocialai. Jie šitam laukiniam pasauliui neša kultūrą, civilizaciją ir polėkį.

Jeigu tuo abejojate, pažvelkite į žvaigždėtą dangų ir prisiminkite I. Kanto žodžius. Kas galėtų paneigti, kad didysis filosofas omeny turėjo ne ką kita, o televiziją ir viešuosius ryšius?.. O ką turėjo galvoje Platonas, kalbėdamas apie idėjas ir jų atspindžius?.. Dantė - apie pragarą?.. Miltonas - apie dangų?..

Turbūt tai, kad laukinė priešistorė - visados mūsų kraujyje, nors mes ir stengiamės ją civilizuoti, ant urvo sienos gabaliuku anglies piešdami Džokondą...