Martynas Vainilaitis (1933 - 2006)– vaikų poetas, rašytojas, vertėjas, knygų vaikams autorius. Jau ne viena karta užaugo su eiliuota mitologine pasaka „Bruknelė“: „Nuleido mėnulis dalgelę medinę,/ sušlamo berželiai šakas nusvarinę...“ – skamba ausyse prieš 15 metų išleisto kūrinio gražiausi posmai. Kaip nepaminėti ir poemėlės „Ežio namas“ (1967), eilėraščių rinktinės „Mano volungėlė“ (1975) ar tik pernai „Krontos“ leidyklos išleistų knygų „Vario varteliai“ ir „Akivarų tiltas“? Du kartus šio autoriaus kūriniai pripažinti geriausiomis metų vaikų knygomis: „Kaulo bobos apžavai“ (1999) ir „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002). 2006 m. skaitytojai geriausia knyga vaikams išrinko eilėraščių rinktinę „Vario varteliai“, o „Krontos“ leidyklos išleistos knygos „Margaspalvė uodega“ (2006) dailininkas buvo praėjusių metų Nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas.
Kauno vaikų literatūros muziejus paruošė M. Vainilaičio kūrybos ekspoziciją. Sulaukta ne tik didelio būrio devynmečių skaitytojų, bet ir poeto žmonos dailininkės Sofijos Vasilenkaitės-Vainilaitienės (ji dar 1969 m. iliustravo knygą „Dundulis dunda“), aktorės Inesos Paliulytės. Šį kartą į Kauną atkeliavo ir kai kurie M. Vainilaičio asmeniniai daiktai, baldai: rašomasis stalas, prie kurio gimė dauguma poeto kūrinių, senovinis krėslas, A. Kmieliausko tapytas Martyno portretas (1985 m.), karūna, gauta už geriausią 1999 m. knygą vaikams, kai kurie kiti buitiniai daiktai.
Anot Vaikų literatūros muziejaus vedėjos Daivos Šarkanauskaitės, didžiausiame tokio profilio muziejuje Lietuvoje sukaupta ar kaupiama A. Liobytės, B. Brazdžionio, A. Matučio, V. Žilinskaitės, K. Kubilinsko, V. Palčinskaitės ir kitų žymiausių vaikų rašytojų archyvai. Čia vietą randa ir šių dienų autorių rankraščiai, knygos, asmeniniai daiktai. Vyksta susitikimai su vaikų rašytojais, dailininkais, aktoriais. Vaikai bendrauja, ypač jei muziejuje svečiuojasi Z. Gaižauskaitė, Z. Sadauskaitė, V. Račickas, A. Karosaitė ar S. Paltanavičius. Tik vienas nepatogumas slegia muziejaus darbuotojus – patalpų ir informacinių technologijų stygius. Viskas slepiama senuose uždaruose stenduose, už storo stiklo. Trūksta vietos bendravimui su vaikais, o apie patogumus jų piešiniams, vaidinimėliams, dailiajam skaitymui, kūrybiniams konkursams ir kitai saviraiškai tenka tik pasvajoti. Tad viskas atidedama ateičiai, tačiau galimybių artimiausiu laiku praplėsti valdas, suaktyvinti darbą, perkelti fondus į kompiuterines laikmenas yra.