T.Manno festivalis vilios menų puokšte

Žavi kultūros kryžkelė

„Belaikė Nidos erdvė, nuostabi gamta kuria idealią aplinką ne tik atostogoms, bet ir kelionėms į praeitį, gyvenimo apmąstymams. Thomo Manno festivalis kaskart priverčia mane suklusti“, -- sakė dažnas šios kamerinių menų šventės dalyvis, vokiečių fleitininkas Johannesas Hustedtas.

Šiandien prasidedantis T.Manno festivalis jau 11 -tą kartą siūlys neringiškiams bei kurorto svečiams intelektualų poilsį.

Šio renginio gyvybės ir įkvėpimo šaltinis – T.Manno dvasios kosmosas. Dėl to festivalis traukia įvairiatautę publiką, čia laisvai bendraujama, diskutuojama, užmezgamos ilgametės pažintys ir draugystės – nyksta dvasios ir mentaliteto skirtumai.

Kaip sakė festivalį rengiančio T.Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas, žinomas T.Manno kūrybos vertėjas Antanas Gailius, šiai šventei negresia pavojus tapti T.Manno atlaidais su mišiomis už jo sielą.

Mat renginys kasmet gvildena vis naują temą, kuri susieja „Žodžio“, muzikos, dailės bei kino programas. Tai tarsi kultūros kryžkelė, kurioje netikėtai atsiveria tautas bei jų kūrėjus vienijančios gijos.

Anapilin išėjo šventės siela

Šiais metais festivalis pirmą kartą įvyks be vienos pagrindinių jo kūrėjų, muzikos programų autorės, šviesaus atminimo muzikologės Onos Narbutienės.

Šventės siela vadinta profesorė suteikė šiam festivaliui unikalų atspalvį – ji pratęsė T.Manno pasaulį į lietuvių kultūrą ir muziką.

11-asis festivalis – dar taip pat O.Narbutienės kūrybos vaisius. Prieš kelias dienas Anapilin išėjusi profesorė spėjo sudaryti jo muzikos programą.

Muzika yra šio renginio šerdis. T.Mannas širdyje buvo muzikantas ir žvelgė į savo kūrybą kaip į vientisą partitūrą.

Muzika kurs magišką dvasią

Šventė tęs pernai pradėtą pernai pradėtą „Kultūros kraštovaizdžių“ temą. Šįkart ji tyrinės trijų Baltijos sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – kultūros kraštovaizdžių kaitą.

Festivalyje skambės daug lietuvių, estų ir latvių muzikos, o tradicinis kompozitoriaus portretas bus skirtas Vilniuje studijavusiam latvių muzikos kūrėjui Peteriui Vaskui.

Į šventės bičiulių muzikantų būrį įsilies latvių pianistas ir kompozitorius Imantas Zemzaris, Estijoje gyvenanti lietuvių pianistė Aleksandra Juozapėnaitė – Eesmaa.

Pasaulinę premjerą šiemet pristatys kompozitorius Vytautas Laurušas.

Festivalio dvasią jau 11-tus metus kurs Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras "Aidija", kurio naujos programos visuomet tampa ryškiais festivalio meniniais akcentais.

Tokio energetinio užtaiso ir įtaigos koncertus, kaip Evangelikų liuteronų bažnyčioje T.Manno festivalio metu, nedažnai išgirsi kitose salėse. Nors fortepijonas Nidos bažnyčioje visiškai prastas.

Tirs kultūros kraštovaizdžius

Festivalio „Žodžio“ programoje Baltijos sostinių kultūrinio kraštovaizdžio kaitą tyrinės estų meno istorikas Juri Kuuskemaa, latvių rašytoja ir vertėja Margita Gutmane, vokiečių istorikas Andreas Fulberth, lenkų kultūros veikėjas Krzysztofas Czyzewskis.

Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį pristatys poetas Tomas Venclova.

Renginio temą kino kalba perteiks reta, gera Baltijos šalių dokumentika. Tris naktis ant Urbo kalno, prie Nidos švyturio bus rodomi linksmi, ironiški, kontroversiški, seni ir nauji filmai apie Taliną, Rygą ir Vilnių.

Festivalio metu jau antrą kartą po Nidą pasklis šiuolaikinio meno projektai. Šįkart tai – jaunų Latvijos, Estijos ir Lietuvos menininkių instaliacijos, sukurtos konkrečioms Nidos vietoms.