Rašyk
Eilės (78142)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Dešimtasis Thomo Manno festivalis Nidoje

2006-07-11
Dešimtasis tarptautinis Thomo Manno vasaros festivalis Nidoje šiemet vyks liepos 15–22 dienomis. Per 10 metų festivalis tapo neatskiriama Neringos kultūros gyvenimo dalimi. Programos kasmet būdavo skiriamos konkrečioms temoms, dažniausiai susietoms su Th. Manno kūrybine biografija arba su šio unikalaus krašto istoriniais ir politiniais pokyčiais, paveikusiais lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų kultūrų sankirtoje atsidūrusio regiono kultūrinį peizažą.

Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas poetas, vertėjas Antanas Gailius pasiūlė šiemetiniame festivalyje pradėti naują festivalio temų ciklą „Kultūros kraštovaizdžiai. Miestai po lūžio“. Tie miestai – tai Gdanskas, Kaliningradas (Karaliaučius), Klaipėda. Anot A. Gailiaus, šie trys miestai „Europoje ryškiausiai byloja apie didžiuosius istorijos sukrėtimus, kuriuos XX a. patyrė žmonija“. Šiandieniai jų gyventojai nėra tiesiogiai susiję su savo gyvenama vieta, nes per vieną šimtmetį miestai patyrė du pasaulinius karus, o dabartiniai gyventojai susidūrė su sudėtinga savo tapatumo paieškų problema. Šie trys miestai istorijos lėmimu neatskiriami nuo Vokietijos kultūrinės atminties, nes su šia valstybe buvo susiję šimtmečiais. Apie tai festivalio vadinamojoje „Žodžio“ programoje po jaukia Th. Manno memorialinio muziejaus pastoge diskutuos festivalio dalyviai, pasitelkę vokiečių literatūros teoretiką, kritiką dr. Juergeną Manthey (pranešimas „Karaliaučius. Pasaulio piliečių respublikos istorija“), lietuvių poetą klaipėdietį Gintarą Grajauską, Kaliningrado universiteto istorijos profesorių Jurijų Kostjašovą („Koenigsbergas/Kaliningradas po 1945: prūsiškosios dvasios išvarymas“) ir kitus pranešėjus. Čia bus pristatoma vokiečių režisierės, rašytojos U. Laucher knyga „Rytprūsiški likimai“, Goethe’s institutas rengia susitikimą su knygos autore.

Kaip visada, didžiausia ir reikšmingiausia festivalio dalis skirta muzikai. Muzikos programas festivaliui rengia Lietuvos muzikos akademijos muzikologė dr. Ona Narbutienė ir M.K. Čiurlionio menų gimnazijos dėstytoja Vytautė Markeliūnienė.

Šiemetinio festivalio muzika – klasikinės ir moderniosios kūrybos dermė. Nidos liuteronų evangelikų bažnyčioje skambės lietuvių kompozitorių J. Naujalio, J. Gruodžio, S. Šimkaus, F. Bajoro kūryba (pastarojo kūrinys – festivalio užsakyto kūrinio premjera), taip pat L. van Beethoveno, W.A. Mozarto, R. Wagnerio, A. Skriabino, F. Schopino, F. Schuberto, R. Schumanno, E. Griego, J. Brahmso, B. Bartoko, S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus, F. Poulenco ir kitų kompozitorių kūriniai.

Juos atliks jau iš ankstesnių festivalių nuolatiniams šio renginio lankytojams pažįstami ir jų pamėgti atlikėjai: solistės R. Maciūtė ir A. Krikščiūnaitė, žinomas tenoras E. Montvidas, kamerinis choras „Aidija“. Gros Kauno styginis kvartetas, Vilniaus valstybinis kvartetas, fortepijoninis R. ir Z. Ibelhauptų duetas, pianistai E. Geniušas, J. Karnavičius, S. Okruško, festivalio svečiai fleitininkas C. Hustedtas iš Vokietijos, I. Kliauzaitė iš Austrijos. Pirmą kartą festivalyje dalyvaus seserys Vosyliūtės – Rasa (smuikas) ir Eglė (fortepijonas). Festivalio naujiena – iš Karaliaučiaus archyvų parinkta kompozitorių O. Bescho, H. Tiesseno, taip pat Karaliaučiaus profesoriaus L. Rėzos kūryba. Ciklas vadinasi „Neringos peizažai“.

Dailės ir meno parodų programą šį kartą organizuoja Lietuvos ir Kaliningrado šiuolaikinio meno centrai, pristatydami skulptūrinį-garsinį objektą, vaizdo ir garso instaliacijas. Juodkrantėje J. Borisovas eksponuoja savo akvarelių parodą „Mano Rytprūsiai“. Tradicinę gintaro ir fotografijų parodą rengia menininkai Mizgiriai, dokumentinę parodą „Laisvalaikis ribotos laisvės laiku“ – prof. R. Leiserowitz (Berlynas). Parodos bus surengtos Th. Manno memorialiniame muziejuje ir jo kieme, taip pat V. ir K. Mizgirių menininkų namuose.

Jau tradicija tapo ir kino naktys ant Urbo kalno prie Nidos švyturio. Čia Goethe’s institutas pristatys vokiečių filmą „Skardinis būgnelis“ (rež. V. Schlöndorff), Lenkų institutas – filmą „Rupūžės kurkimai“ (rež. R. Glinski), bus surengtas dokumentinių filmų vakaras.

Baigiamajame koncerte Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambės R. Schumanno ir W.A. Mozarto muzika, ją atliks J. Karnavičius, Vilniaus valstybinis kvartetas, kamerinis choras „Aidija“.


Th. Manno Festivalio inf.
 

Rašytojai

Thomas  Mann
1875 - 1955
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą