Ne vienas poetas pritariamai linkčioja – šiais metais vykęs Poetinio Druskininkų rudens (PDR) festivalis buvo kaip niekad ramus. Palyginti su ankstesniais metais, nedidelis dalyvių skaičius, griežta disciplina, triukšmas – tik iš prastai suderintos aparatūros, – taip trumpai galima apibūdinti XVIII poetų, prozininkų sambūrį Druskininkuose, kurio tema – „Eldoradas už kampo: artima ir tolima literatūroje“.
Rudenį poetams Druskininkai – taip pat Eldoradas, daug žadantis, intriguojantis, klevo lapų paauksuotais takais, kuriais širdis traukte traukia į „Širdelę“.
Ankstus kėlimasis, ilga kelionė į Druskininkus ir pernelyg sotūs švediški pietūs, ko gero, buvo pagrindinės priežastys, kodėl vėliavos pakėlimas ir festivalio atidarymas daugelio buvo pražiūrėtas.
Todėl PDR programa prasidėjo Lauryno Katkaus vedama diskusija, kurioje festivalio temos sumanytojas siūlo pasvarstyti: „Mūsų laikais persveria artimasis ar tolimasis polius? Ar šiandien galime artimais, įgimtais dalykais laikyti ne tik nacionalinę literatūrą, bet ir regiono kultūrą? Kas sudaro jų pagrindą: panaši kalba, istorinė patirtis, kraštovaizdis ir klimatas? Ar dar egzistuoja rašytojų svajonių žemė? Ar ji turi turėti prototipą realybėje, ar jos buvimą pateisina vien tai, kad jis žadina kūrybingumą?“ Visi šie klausimai ir daugelis kitų buvo apsvarstyti ne tik lietuvių poetų L. Katkus bei Giedrės Kazlauskaitės, bet ir svečių iš užsienio, kurių šį rudenį Druskininkuose būta tikrai garbingų: Leonas Briedis iš Latvijos, Pulitzerio premija 2003 metais apdovanotas Paulas Muldoonas iš Airijos, Edita Page – Petrauskaitė, Jose Luisas Peixoto iš Portugalijos ir t. t.
Agnės Žagrakalytės vedamuose jaunųjų skaitymuose šiais metais skaitė tik keli autoriai, bet ir juos sunku būtų vadinti jaunaisiais. Šalia moksleivių galėjai išgirsti kultūrinius įvykius sekančių žmonių gan gerai žinomas pavardes: Gediminas Kajėnas, G. Kazlauskaitė, Gytis Norvilas; muzikinę – poetinę programą, sulaukusią kontraversiškų vertinimų, atliko Julius Žėkas ir Agnė Biliūnaitė.
Festivalio metu vyko šurmulingas rankraščių aukcionas. Sumos dominavo nemenkos. Uždirbtus pinigus buvo galima neilgai trukus išleisti „Širdelėje“, kur vyko Liudviko Jakimavičiaus prižiūrima „Vieno eilėraščio naktis“, paįvairinta „Šviesos graffiti“ – skaitant vienam poetui, kitas galėjo ekrane piešti poezijos jam sukeliamus vaizdinius. Poezijos skaitymai šiemet buvo filmuojami lauke ir transliuojami ant sienų kavinės viduje. Visus rankraščius išpardavusiems poetams teko juos trumpam skolintis iš savo dosnių pirkėjų arba improvizuoti.
Šeštadienį Ričardas Šileika tapo didingu rytietiško turgaus vadu. Ten poetai ir nepoetai pirko spalvotus Beno Januševičiaus kubelius, molines smilkalines, keptus ryžius, V. Gasiliūno sąžinę, D. Jurevičiaus nuotraukas, knygas, kompaktines plokšteles, raminančius kaštonus, degtukus ir kitus be galo reikalingus bei plačiai namų apyvokoje pritaikomus daiktus. A. Žagrakalytė ir G. Kazlauskaitė visiems norintiems būrė ateitį, o L. Katkus garsiai skaitė knygas.
Galerijoje „SOFA“ buvo atidaryta Romualdo Rakausko fotografijų paroda „Užuovėja“, sušildžiusi rudenišką popietę sužvarbusias sielas. Žinomas fotomenininkas prisipažino, kad poetų nuomonė jam visada buvo svarbi, ir pridūrė: „Poetų festivaliai vyksta įdomiau negu fotografų sambūriai“.
Per metus išėjusias knygas pristatė tik dvi leidyklos – Rašytojų sąjungos ir „Nemuno“. Kiti autoriai savo eilėraščių rinkinius pristatė patys.
Baigiamajame vakare, kurį vedė Erika Drungytė ir Gerardo Beltranas, įteikta Jotvingių premija. 2007 m. Poetinio Druskininko rudens laureatu tapo poetas Almis Grybauskas, jis atsiimti apdovanojimo atvyko iš Čekijos, kur šiuo metu dirba ir gyvena. Jaunuoju jotvingiu paskelbtas Benediktas Januševičius. Paaiškėjo ir tradicinio anoniminio vieno eilėraščio nugalėtoja. Ja tapo A. Žagrakalytė. Geriausią teminio konkurso „Kelionės daina“ eilėraštį parašė L. Katkus.
Natūralu, kad apdovanojimais baigiamasis vakaras nesibaigė. Nors stalus papuošė „Poetinio Druskininkų rudens medžio sula“, nerimtojo konkurso „Mano gimtasis gėrimas“ laimėtoju tapo Andrejaus Chadanovičiaus eilėraštis apie ramunėlių arbatą (vertėjas V. Dekšnys). Pasibaigus nostalgiškoms „Pieno lazerių“ melodijoms, linksmybes iki ryto pratęsė užsienio svečių gitaros, kurių repertuaras apėmė nuo „The Beatles“ iki lietuviško „Svajoklio“...
Taip tolima tapo artima.
