Rašyk
Eilės (70094)
Fantastika (2136)
Esė (1674)
Proza (10171)
Vaikams (2397)
Slam (55)
English (1070)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Mirė rašytojas Vladas Kalvaitis

2018-09-07
Mirė rašytojas Vladas Kalvaitis

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugsėjo 6 d., po sukios ir ilgos ligos, eidamas devyniasdešimtuosius gyvenimo metus, mirė prozininkas, poetas, Vyriausybės premijos laureatas Vladas Kalvaitis.

Vladas Kalvaitis gimė 1929 06 27 Radviliškyje. 1942–1948 m. mokėsi Radviliškio gimnazijoje. 1948 m. už dalyvavimą pogrindinėje veikloje buvo suimtas. Penkerius metus kalėjo griežto režimo stovyklose Komijos respublikoje. Dirbo šachtose, kirto sušalusią uolieną Intos elektrinės pamatams. Atlikusį bausmę, jį 1953 m. ištrėmė į Irkutsko sritį, kur jau gyveno ir pušų sakus rinko mama ir dešimtmetė sesuo. Tuo metu tėvas, areštuotas 1944 m., kalėjo Kazachstane, Spasko lageryje. Jam grįžus iš įkalinimo vietos, visa šeima persikėlė gyventi į rajono centrą – Tulūną. Joje Vladas baigė vidurinę vakarinę mokyklą, o 1964 m. – neakivaizdines studijas Irkutsko universitete, įgydamas filologo ir rusų kalbos mokytojo diplomą. 

1966 m. Vladas Kalvaitis grįžo į Lietuvą. Dirbo Veliučionių specialiojoje proftechninėje mokykloje, Tytuvėnų žemės ūkio technikume, Kelmės rajono neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje, Tytuvėnų vidurinėje mokykloje.

Vlado Kalvaičio pavardė Lietuvos spaudoje pirmą kartą buvo paminėta 1966 m., kai „Šluota“ išspausdino keletą jo epigramų. Paskui pasirodė 13 satyrikų (tarp jų ir Vlado) kūrybos rinkinys – „Velnio tuzinas“ (1977 m.). Tačiau tikrasis debiutas įmanomas buvo tik atgavus Nepriklausomybę – 1997- aisiais, autoriui sulaukus 68 metų – išėjo satyrinės miniatiūros ir epigramos „Kolega įsiūlė“. 1999 m. – eilėraščiai ir humoristiniai eilėraščiai „(Ne)nusipelnęs“, 2002 m. – eilėraščių knygelė „Prieblandos varnas“, 2004 m. – eilėraščių, epigramų ir miniatiūrų rinkinys „Skuduriniai žmogeliukai“. Ir galiausiai išsipildė Vlado Kalvaičio svajonė: gimė apsakymų rinkinys „Volungė“ (2007 m.), įvertinta R. Biržinytės premija, paskui antrasis rinkinys – „Svečias iš Magadano“ (2008 m. ) – pelnęs P. Cvirkos premiją.

2011 m. buvo išleistas svarbiausias Vlado Kalvaičio dvidešimt metų rašytas kūrinys, sulaukęs net trijų papildomų leidimų – novelių romanas „Sustiprinto režimo barakas“, už kurį autorius buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016), Žemaitės literatūrine premija (2012), Liudo Dovydėno premija (2012), „Varpų“ literatūrine premija (2013), Jono Marcinkevičiaus literatūrine premija (2016).

2015 m. Vladui Kalvaičiui buvo paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo premija už kūrybinius nuopelnus lietuvių literatūrai.

Vladas Kalvaitis rašė ir toliau: pastaraisiais metais pasirodė novelių knyga „Balandis ir bandonija“ (2015), „Striukos PASAKĖČIOS bet kam (senoliam ir vaikam)“ (2016) ir apsakymų rinktinė „Vakarai, kurių nebuvo“ (2017).

Vladas Kalvaitis gyveno Tytuvėnuose su dukros šeima, nuo 2008 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Rašytojas Vladas Kalvaitis – buvo tylusis lietuvių literatūros darbininkas, atėjęs į ją jau garbaus amžiaus ir turbūt todėl net ir ne visų kolegų skaitomas ir žinomas. Šio humanistinių nuostatų, gamtai ir pilietinėms vertybėms jautraus žmogaus pavardė nebuvo linksniuojama nei Facebooke, nei literatūros festivaliuose, nei TV laidose, o tuo labiau – užsienio knygų mugėse. O gaila. Nes jo romanas „Sustiprinto režimo barakas“ turėtų būti verčiamas į visas pasaulio kalbas jau vien dėl autentiško liudijimo apie gyvenimą sovietų lageryje. Tuo labiau, kad knyga parašyta be nuoskaudų, pasakojimui būdinga satyrinė, humoristinė stilistika ir švari vidinė šviesa: pabuvojęs ne tik pragare, bet ir pragaro pragare – Bure (barak usilennogo režima), anot Vytauto Rubavičiaus, knygos veikėjas visur aptinka žmogiško bendravimo apraiškų. Kai kada – tiesiog neįtikėtinų. Žmogiškumą, pasirodo, sunku ištrinti net tokiai šėtoniškai galiai. Autorius nesiima kaltintojo vaidmens, – pati lagerio kasdienybė, iškalbingos detalės, kalinių tarpusavio santykiai, labai išraiškingi personažų charakteriai savaime byloja apie buvusią kraupią realybę, apie sovietų vykdytą genocidą. Ši knyga yra nusipelniusi garbingos vietos šalia tokių kūrinių kaip Dalios Grinkevičiūtės Lietuviai prie Laptevų jūros, ar Balio Sruogos Dievų miškas.




Su a.a. Vladu Kalvaičiu galima atsisveikinti Tytuvėnų parapijos šarvojimo salėje, esančioje prie vienuolyno (Maironio g. 2A) rugsėjo 7 d. nuo 15 iki 21 val., rugsėjo 8 d. nuo 9 iki 21 val. ir rugsėjo 9 d. nuo 9 iki 17 val. Laidojamas rugsėjo 9 d. 17 val. Tytuvėnų kapinėse. Šv. Mišios už Mirusįjį – Tytuvėnų bažnyčioje rugsėjo 9 d. 9 val.



Vlado Kalvaičio asmeniniai pasidalinimai su mumis >>




 

Rašytojai

Vladas  Kalvaitis
1929 - 2018
 

Knygos

Volungė
Vladas Kalvaitis
 
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-16 18:22
RhouLand
žalieji akinukai ir taikliosios epigramos..
atminsim, užjaučiu pažinusius..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-08 22:59
Erla
Pagarba tautiečiui, kuris nepabūgo pačioj jaunystėj pasipriešint okupantams. Geras rašytojas, inteligentiškas žmogus. Gaila,kad mažokai teko bendraut. Paliko šviesų atminimą.
Teko matyti,kad p. V.Kalvaičiu nuoširdžiai rūpinosi Viktoras Gulbinas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-07 19:41
Žillis van Go
Užuojauta artimiems
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Artėjantys renginiai


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą