Rašyk
Eilės (76542)
Fantastika (2233)
Esė (1524)
Proza (10703)
Vaikams (2598)
Slam (50)
English (1175)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kūrybinė drąsa ir baimė: Leonidas Donskis

2006-10-07
„Pakelės šunytyje“ Č. Milošas rašė: „Tikriausia neįmanoma nieko pasiekti nebūnant įsitikinus savo pranašumu. O šis atsiranda žiūrint į kitų pasiekimus tarsi per apsuktą žiūroną. Ir paskui sunku išsivaduoti iš padarytos skriaudos jausmo“. Du „Nemuno“ klausimai Leonidui Donskiui:

I

Kūrybinė drąsa – kas tai? Kiek ji siejasi su kūrėjo talentu, intelekto galia, vitaline, dvasine, gyvenimiškąja patirtim, vidine stiprybe? O gal tai arčiau troškimo apsinuoginti, atsiverti, parodyti slapčiausias, intymiausias savo minčių, potyrių, ,,nuodėmingiausių“ vizijų kerteles? Be to, šiais laikais sparčiai populiarėja dar viena ,,drąsos“ rūšis – narsa neišmanyti amato pagrindų, ignoruoti tradiciją ir kūrybinį palikimą, į šuns dienas išdėti visus autoritetus, arogantiškai manyti, jog tik nuo tavęs ar tavo kartos ir prasideda tikroji kūryba. Ar tai nėra jau meninio chuliganizmo požymiai? Bet gal ir jis, tarkim, saikingai dozuojamas, gali būti perspektyvus bei vaisingas?

II

O kas yra kūrybinė nedrąsa, sutrikimas, netgi baimė? Ką galėtumėte pasakyti ir apie Lietuvos, ir apie globalizuoto pasaulio provincijos menininko sindromą? Gal toks visai neegzistuoja?


I

Man regis, kūrybinė drąsa yra talento dalis, bet sykiu ji neįmanoma be kūrybos aistros ir asmens laisvės. Neįsivaizduoju, kaip nelaisvas žmogus galėtų būti drąsus savo kūryboje, nebent griebtųsi pažįstamų triukų – aliuzijų ir stipriai koduotos kalbos, atpažįstamos tik subtiliems interpretuotojams, t. y. ezopinės kalbos. Beje, aklas visko neigimas ir bet kokio autoriteto atmetimas, kuriuos Jūs paminėjote, yra anaiptol ne laisvės ir kūrybos drąsos, o negabių ir kompleksuotų žmonių bravūra bei savigyna.

Paprastai drąsių žmonių netoleruoja dogmatikai, kuriems kitas žmogus tėra viso labo tik doktrinos aptarnavimo įrankis. Tas pats pasakytina apie laisvę – juk vergiškos sielos iš pačių savo gelmių atmeta laisvas sielas. Netikiu, kad patys dogmatikai būtų iš tikrųjų kūrybingi – jie paprastai siekia kontroliuoti svetimą ekspresiją, nuomones ir žodyną, todėl dažniau griebiasi ne kūrybos, o tekstų komentavimo, ideologinės ortodoksijos ir kanono gynimo. Žinoma, kanoną gerbti gali ir laisvas bei drąsus žmogus, bet jo santykis su kanonu esti gyvas, o ne užkonservuotas.

Kad ir kaip būtų, spėju, kad Jūs veikiau turite galvoje ypatingą laisvės atmainą – laisvę išsilavinimo, kultūrinės tradicijos ir istorijos atžvilgiu. Ką gi, egzistuoja ir laisvė būti primityviam, negerbiančiam nieko, kas tik kelia aukštesnius reikalavimus. Deja, gyvename masinės edukacijos ir masinės kultūros eroje. Ji teikia dideles tokios laisvės – savimi patenkinto primityvo nihilistinės laisvės – galimybes.

Turbūt čia daug ką lemia talentas. Iš tikrųjų talentingo rašytojo arba teoretiko provokacijose slypi kitokios kalbos, moralinės laikysenos ar net estetinės egzistencijos galimybė. O jei nieko daugiau nėra, išskyrus bravūrą, kuria viskas prasideda ir baigiasi, tada neverta ir rimtai į ją reaguoti.

II

Rimtam menininkui kūrybinė nedrąsa yra iš principo neįmanomas dalykas. Veikiau kalbama apie neaiškumą, netikrumą, nesaugumą – būsenas, kurias menininkai neišvengiamai patiria, ypač moderniajame pasaulyje. Egzistencinė nedrąsa, sutrikimas ir baimė gali lydėti kūrybos žmones kaip būsenos, kurios tampa galingu įkvėpimo šaltiniu ir žadina kūrybinę drąsą. Franzo Kafkos vaizduojamas sutrikęs, pasimetęs žmogus, jaučiantis anonimiško ir jam svetimo, nesuvokiamo pasaulio priešiškumą, yra tipinga modernybės paveikto individo reakcijų išraiška. Labai gali būti, kad visa tai atspindi paties F. Kafkos egzistencinę situaciją ir būseną, bet juk jo kūrybos sferoje mes regime kažką visiškai priešinga – nepaprastai drąsią ir novatorišką literatūrą, jo naują estetiką ir net kitokį literatūros santykį su pasauliu.

Lordas George’as Gordonas Byronas yra pasakęs, kad kartais narsa kyla iš baimės. Leiskite man parafrazuoti jo žodžius: kūrybinė drąsa kaip tik ir kyla iš egzistencinės baimės ir sutrikimo. Nedrąsa, sutrikimas ir baimė dėl nuolat besikeičiančio, svetimo, nebeatpažįstamo ir vis neaiškesnio bei nesuprantamesnio pasaulio kūryboje virsta naujos meninės kalbos ir kitokio kalbėjimo būdo paieškomis. Mėginimas pabėgti nuo atsako į šią egzistencinę situaciją mus veda arba į dogmatišką tikrovės neigimą, arba į agresiją, nukreiptą prieš save ar pasaulį.

Kūryba mus sutaiko su pasauliu, kuris kelia siaubą. Todėl kūrybinė drąsa, kūrybingumas ir talentas man, tiesą sakant, reiškia vieną ir tą patį. O gebėjimas patirti siaubą, baimę ir sutrikimą yra labai žmogiški ir intymūs dalykai. Be jų liautųsi veikusi mūsų vaizduotė, be jų aš sunkiai įsivaizduoju ir kūrybą bei jos galimybę.


Leonidas Donskis
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-09 10:31
Drukis
Ne-a, grafomanija linksmina skaitančius ir terapina rašančius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-08 18:27
ir kiti
"Kūryba mus sutaiko su pasauliu, kuris kelia siaubą." -> o grafomanija supykdo su tuo pačiu pasauliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-08 14:23
Drukis
Liuka lieka toks, koks ir buvęs. Tai ramina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-08 12:42
Vai
Vai
Taip. O čia yra Žmogus. Gal kiek trikdo tas tobulas tamstos nešališkumas, tačiau, matyt, spragų neįžvelgiu dėl savo paties spragų.

<...>aklas visko neigimas ir bet kokio autoriteto atmetimas <...> yra anaiptol ne laisvės ir kūrybos drąsos, o negabių ir kompleksuotų žmonių bravūra bei savigyna <...> - O tai ypač aktualu keliems šios svetainės išsišokėliams.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą