Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių proga – svarstymai apie rašytojo lietuviškuosius ryšius

2011-01-31
Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių proga – svarstymai apie rašytojo lietuviškuosius ryšius

Sausio 21-osios vakarą Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namuose–muziejuje (Pamėnkalnio g. 34) prof. Tomas Venclova bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas dalijosi tiek mokslinių tyrimų metu įgyta, tiek ir asmenine pažintimi pagrįsta patirtimi apie garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo, poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo lietuviškuosius ryšius.

Tai tęstinio Venclovų namuose-muziejuje vykstančio projekto „Tolerancijos sala“ renginys, skirtas Č. Milošo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rašytojo jubiliejus įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą. Seimas, siekdamas paminėti svarbią datą bei suaktyvinti kultūrinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, 2011 m. paskelbė Česlovo Milošo metais.

Vakaro metu T. Venclova prisiminė pažintį su garsiu rašytoju – pirmiausia tik per knygas Lietuvoje, vėliau ir realų bendravimą Kalifornijoje, Berklio universitete. T. Venclova pasakojo apie Č. Milošo biografiją, jo draugystę su žurnalistu, literatūros kritiku, politiniu veikėju Pranu Ancevičiumi, žurnalistu Juozu Keliuočiu, archeologe Marija Gimbutiene ir kitais lietuvių kultūros atstovais.

Jaunystėje buvęs itin kairių pažiūrų, tačiau tolerantiškas žmogus, Č. Milošas aktyviai domėjosi lietuvių kalba, išmanė lietuvių kultūros istoriją. Gerai skaitęs ir supratęs lietuviškai, tačiau kalbėti nedrįsdavęs. Pradėjęs savo lietuviškų vertimų istoriją nuo K. Borutos eilėraščių, vėliau išvertė ir T. Venclovos kūrinių, pasirodžiusių tuometiniame lenkų emigrantų kultūriniame laikraštyje Paryžiuje.

Vakaro metu prisiminta Č. Milošą sakius esant ir lietuviu, ir lenku, o bendrai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu. Visgi rašytojas visada pabrėždavęs poeto nepriklausomybę.

Šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rengiama knyga apie Č. Milošo lietuviškuosius kontekstus. Instituto direktorius dr. M. Kvietkauskas įvardijo daugiau iškilių lietuvių, turėjusių ryšių su Č. Milošu – poetu Juozu Kėkštu, rašytoju Oskaru Milašiumi, diplomatu Juozu Urbšiu, dailininku Vladu Drėma.

M. Kvietkauskas Č. Milošą pavadino „dideliu kaip pasaulis rašytoju“, turėdamas omenyje jo įvairiapusę asmenybę (jis labai domėjęsis botanika) bei kūrybą.

Didelį Č. Milošo populiarumą ir jo kūrybos gerbėjų skaičių liudija faktas, kad poeto eiles ypač mėgo popiežius Jonas Paulius II, jis susirašinėdavo su rašytoju laiškais.

Č. Milošo iniciatyva po Sausio 13-osios įvykių The New York Times buvo išspausdintas apgailestavimas bei išreikštas palaikymas lietuvių tautai, kurį, be rašytojo, pasirašė T. Venclova ir Josifas Brodskis.

Reikšmingo jubiliejaus proga Lenkijoje taip pat rengiama knyga „Mano Milošas“, kurioje bus publikuojamas ir T. Venclovos straipsnis.

Anot profesoriaus, Č. Milošas nusipelnė būti palaidotas Vavelio katedroje, šalia XIX amžiaus poetų romantikų Adomo Mickevičiaus ir Juliuszo Slowackio. Ko gero, to tikėjęsis ir pats Č. Milošas, jis amžinojo poilsio atgulė Krokuvoje. Su 2004 m. mirusiu rašytoju atsisveikino kone 7000 asmenų.

2011 m. numatoma ir daugiau renginių, skirtų Č. Milošui atminti.



Ieva Vaitkevičiūtė
 

Rašytojai

Česlovas  Milošas
1911 - 2004
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą