„Kalbėjimas apie jį būtuoju laiku tolygus akibrokštui pačiai gramatikai“
Šeimus Hynis
Apie:
Josifas Brodskis - žymus žydų kilmės rusų poetas. Gimė 1940 metų gegužės 24 dieną Leningrade ( Sankt Peterburge).
Mokyklą lankė ne labai ilgai – daugiau aštuonių klasių neištvėrė. Keletą metų dirbo, kartais sunkiai įsivaizduojamose vietose: švyturyje, lavoninėje. Vasaromis samdydavosi į geologines ekspedicijas, vykdavo į Kazachstaną, Jakutiją, Tian Šanį.
Pirmieji iš vėliau į rinkinius patekusių Josifo Brodskio eilėraščių datuoti 1957 metais. Nuo tada rašė nuolat ir daug: eilės, sukurtos iki 1964 metų pirmame jo raštų tome, išėjusiame Sankt Peterburge 1992 metais, užima apie tris šimtus puslapių. Tačiau reikėtų grįžti keletą metų atgal. Augant jauno poeto populiarumui, kartu augo ir problemos. Su sovietine mokykla Josifas galėjo išsiskirti gan taikiai – metė, ir tiek. Tačiau brendo rimtesnis konfliktas. Konfliktas su sovietų valdžia, dar daugiau – su sovietine tikrove. J. Brodskis, pats to lyg nejausdmas, buvo tarytum alerginę reakciją sukeliantis svetimkūnis. Sovietų valdžia nemėgo jos nepateptų įžymybių, jos „nepaskirtų“ poetų. Greitai jaunojo poeto vardas sumirgėjo didžiuosiuose pasaulio dienraščiuose. Dvidešimt ketverių metų leningradietį, eilinio fotografo sūnų, išgarsino teismo procesas, kuriame pirmą kartą naujųjų laikų istorijoje poetas buvo teisiamas kaip veltėdis. 1964 metų vasario 18 dieną Dzeržinskio rajono teisme buvusiam frezuotojui, katilinės kūrikui bei geologinės ekspedicijos darbininkui pateiktas klausim: „kodėl jis metė ankstyvesnes darbovietes ir dabar niekur nedirba.“
Brodskis: Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius.
Teisėja: Mūsų tai nedomina. Mus domina, su kokiomis įstaigomis jūs buvote susijęs.
<...>
Teisėja: Ir kas pasakė, kad Jūs poetas? Kas Jus priskyrė prie poetų?
Brodskis: Niekas. (Be iššaukiančios tendencijos). O kas mane priskyrė prie žmonių giminės?
Teisėja: Ar Jūs tai studijavote?
Brodskis: Ką?
Teisėja: Nu, kad taptumėte poetas? Nesistengėte baigti mokyklos, kur paruošia... kur jie moko...
Brodskis: Nemaniau, kad galima to išmokti mokykloje.
Teisėja: Kaip tai?
Brodskis: Atrodo, kad tai... (sumišęs) ateina... iš Dievo.
Veltui Leningrado profesoriai E. Etkinsas ir V. Admonis įtikinėjo teismą, kad eilėraščių rašymas – sunkus darbas, reikalaujantis ilgamečio intelektualinio pasirengimo. Veltui A. Achmatova, S. Maršakas, K. Čiukovskis, D. Šostakovičius autoritetingai tvirtino, kad šitas vaikinas, tebaigęs septynmetę mokyklą, yra didis poetas. 1964 metų kovo 13 dieną statybininkų klubo salėje buvo paskelbtas nuosprendis: pilietį Brodskį ištremti penkeriems metams ir priverstinai įdarbinti. Teismo stenogramos, išspausdintos užsienyje, tapo išraiškingu poeto ir totalitarinės sistemos susikirtimo dokumentu, kurio pagrindu buvo leidžiamos biografinės knygos ir kuriami teatro spektakliai.
1972 metų birželio 4 dieną, jau grižęs iš tremties, Josifas Brodskis išvyko ne savo noru į Vakarus, kur jau buvo išleisti du jo eilėraščių rinkiniai ir laukė profesoriaus vieta Mičigano (JAV) universitete. 1978 metais Jeilio universitetas suteikė jam literatūros mokslų daktaro garbės vardą, jo esė knyga Mažiau negu vienetas buvo pripažinta geriausia 1986 metų kritikos knyga Amerikoje, jis buvo išrinktas Amerikos meno ir literatūros akademijos nariu bei laimėjo kelias premijas. Daugelį savo kūrinių, pjeses, apsakymus, esė, kritikos straipsnius, kelių JAV universitetų ir koledžų profesorius rašė anglų kalba.
Poetas lankydavosi Amerikos lietuvių kultūriniuose renginiuose (poeto motina vaikystę praleido Lietuvoje, netoli Baisogalos), artimai draugavo su Tomu Venclova, senu pažįstamu iš tų laikų, kai lankėsi Vilniuje, palikusių ryškius pėdsakus jo lietuviškos tematikos eilėraščiuose.
1991 metais sausio 15 dieną kartu su Č. Milošu ir T. Venclova paskelbė protestą pareiškimą dėl „nežmoniško Sovietų išpuolio prieš Lietuvos žmones“.
1987 metais rusų poetui ir eseistui Stokholme buvo įteikta Nobelio premija. Nors po to rusų spauda ėmė liaupsinti Brodskį, jis negrįžo aplankyti savo tėvynės. Klausiamas atsakydavo, jog į meilės vietą negrįžtama.
1996 metais sausio 28 dieną Josifas Brodskis mirė savo kabinete Brukline, Niujorke, palikdamas jauną žmoną ir trejų metų dukrelę. Laikinai buvo palaidotas Niujorke. Žmonos Marijos sprendimu 1997 metų birželio 21 dieną perlaidotas jo mylimo miesto Venecijos San Mikelės kapinėse.
Kūrybos bruožai:
J. Brodskis atstovauja moderniąją rusų lyriką ir tęsia pirmųjų dvidešimtojo amžiaus dešimtmečių, „sidabrinio rusų poezijos amžiaus“, tradicijas, perkeldamas jas į dabarties pasaulio kultūros kontekstą. Brodskis – kultūros ir kalbos poetas, remiasi senaisiais tekstais, Biblija, mitais. Jo eilėraščių tikrovė yra sukurta, permąstyta ir įvertinta doroviniu požiūriu. Jis kūrė poetinę kalbą, nesukaustytą mąstymo standartų ir suredaguoto glotnumo, kupiną netikėtų susivartymų, ekspresyvios įtampos ir rusiško alsavimo. Žodis kietai suspaudžiamas ir dedamas į eilutę kaip sprogstamoji medžiaga. Giluminė balsių ir priebalsių vibracija užlieja eilėraštį neatslūgstančiu gaudimu. Staigi reikšmių kaita, energingas ritmas, trankios aliteracijos nepalieka kūrinyje jokių klišių.
Jo eilėraščiuose vyrauja daiktavardinė poetika, pagrįsta konkrečiu regėjimu (Pskovo cerkvė, Vilniaus gotika, Karaliaučiaus griuvėsiai), kurio neištirpdo netikėčiausi asociacijų ir paradoksų šuoliai.
J. Brodskio eilėraščiuose nematyti filosofinės sistemos, kuri būtų jų energijos šaltinis. Nėra aukštų dvasingumo kategorijų, kurios skambėtų kaip išganymo formulės. Eilėraščio turinys – tai vienui vieno žmogaus likiminis stovėjimas prieš neįvardintą grėsmę. Jo eilėraščiuose, kaip ir A. Tarkovskio filmuose, žmogus „šuoliuoja į finišą“, jausdamas aplink save sustingusią tuštumą ir istoriją be ateities. Nėra tragiškos patetikos – „kuo beviltiškiau, tuo kažkaip paprasčiau“. Tokios lyrikos skaitymas reikalauja susikaupimo ir jautrios klausos poetinio žodžio grožiui.
Žymiausios knygos: „Sustojimas dykumoje“, „Nuostabios epochos pabaiga“, „Kalbos dalis“, „Uranija“, „Peizažas su potvyniu“.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalba:
Vandens ženklai = Segli dell\\'acqua / [cituojama Josifo Brodskio esė "Fondamenta degli Incurabili" vertėjai Gilberto Forti, Violeta Tauragienė]. - Vilnius : R. Paknio leidykla, 2003 ([Vilnius]. - [104] p.
Poezija = Поэзия / [sudarė ir] vertė Sigitas Geda. - Vilnius : Baltos lankos, [2001]. - 173 p.
Vaizdas į jūrą = С видом на море : eilėraščiai / [iš rusų kalbos vertė Gintaras Patackas, Tomas Venclova, Markas Zingeris ; sudarė Markas Zingeris]. - Vilnius : Vyturys, 1999. - 383 p.
Poetas ir proza : rinktinės esė / sudarė Tomas Venclova, Larisa Lempertienė ; [vertimai į lietuvių kalbą: Laimantas Jonušys ... et al.]. - Vilnius : Baltos lankos, 1999. - 423 p.
Apie J. Brodskį:
Joseph Brodsky : monografija / Liu Wenfei ; įžanginis žodis Tomo Venclovos. - [Pekinas : s.n., 1997]. - 251 p.
