Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, liepos 11 d. paminėtos Bernardo Brazdžionio (1907–2002) 5-osios mirties metinės. Dalyvavo Kauno jėzuitų bažnyčios choras (meno vadovas A. Mišeikis), Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas Danielius Sadauskas, poetas ir kompozitorius Antanas Paulavičius, aktorė Olita Dautartaitė.
Literatūrologė Silvija Rakutienė apžvelgė poeto gyvenimą. Iš pradžių tarsi nepripažintas, jis skynėsi kelią užsispyrimu ir talentu. Prisiminta ir poeto žmona Aldona, kuri jo mirties dieną turėjo švęsti savo 90-metį.
Robertas Keturakis sakė, kad B. Brazdžionio eilėraštyje „Žemė“ (parašytas 1937 09 25) atskleista laikinumo ir amžinybės esmė:
Iš tavęs išaugo gilios juodos girios,
tavo šitos upės ir javų laukai,
kartų kartos gimė, kartų kartos mirė –
ta pati viena tu, viena tu likai (…).
Mes už tavo pėdą tavo pėdoj žūsim,
tu krauju žydėsi kraujo Nemune.
Iš tavęs išeisim, o tu verksi mūsų?
– Ne. O palydėsi? – Ne. Atminsi? – Ne.
Buvo taip pat pristatytas leidinys „Bernardas Brazdžionis. Archyvai“ (sudarytojos Jūratė Ivanauskienė ir Reda Rėklytė). Gausiai iliustruotoje knygoje daug autentiškos medžiagos, nuotraukų, laiškų, remiantis pirminiais šaltiniais, aprašyti nežinomi poeto gyvenimo keliai. Leidinio pasirodymą parėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Kauno miesto savivaldybė, poeto sūnus Algis.
Maironio muziejuje – iš JAV atkeliavęs poeto archyvas. Čia saugomas B. Brazdžionio palikimas – apie 30 tūkst. eksponatų, apie 5500 knygų, įvairios spaudos komplektai, dokumentai, rankraščiai. Muziejaus direktorė A. Ruseckaitė sako, kad jiems visiems susisteminti, aprašyti, išstudijuoti gali prireikti dešimtmečio. Ji didžiuojasi, kad B. Brazdžionis, pirmą kartą atvykęs iš JAV į Tėvynę po 45 metų, į muziejaus svečių knygą įrašė: „Džiaugiuosi, kad Maironio namai ne tik muziejus, ne tik archyvas, bet ir literatūros sodas, kur skamba poetinis žodis.“
– Mūsų muziejuje Brazdžionio archyvas po Maironio yra didžiausias, jis atskleidžia B. Brazdžionį – žmogų, poetą, visuomenininką, – sako J. Ivanauskienė. – Atrodo, kad daug žinojome apie B. Brazdžionį, tačiau, tyrinėjant archyvą, aiškėja naujų gyvenimo faktų, charakterio bruožų, bendravimo ypatumų. Muziejininkai, gilindamiesi į turimus eksponatus, tarsi iš naujo „dėlioja“ poeto 95 metų gyvenimo kelią. Rankiojame faktus po šapelį, klijuojame poeto gyvenimą tartum lizdą iš laiškų, fotografijų, dokumentų, užrašų, įvairių rankraščių, spaudos, amžininkų prisiminimų. Išleidę leidinį „Bernardas Brazdžionis. Archyvai“, jau galvojame apie antrą tomą, nes muziejuje turime daug medžiagos.
Dar bus surengtas respublikinis moksleivių skaitovų konkursas (bus skaitoma poeto kūryba). Spalio 18 d. muziejuje numatoma mokslinė konferencija „Nuo Maironio iki Bernardo Brazdžionio: tarp tradicijų ir modernizmo“. Jos medžiagą ketinama išleisti atskiru lediniu.