27-asis „Filologijos ruduo“

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto šventė „Filologijos ruduo“– poezijos ir trumposios prozos konkursas, vykstantis rudenį. Jame gali dalyvauti visi kuriantys ir nebijantys savo kūrybos parodyti kitiems. Kaip praktika rodo, tokie žmonės nebūtinai turi būti filologai: net tiksliųjų mokslų atstovai čia atranda sau vietą.

Tačiau ši šventė yra daugiau nei kažkoks konkursas. Čia dalyviai ateina ne tiek nugalėti, kiek išsipasakoti. Jie ir taip jau yra nugalėtojai, nes išdrįso atsistoti prieš publiką ir išlieti savo širdį, mintis, atskleisti svajones, papasakoti apie tai, kas neramina, kalbėti net apie labai asmeniškus dalykus.

„Filologijos ruduo“– nepaprastai šiltas renginys, atgaiva sielai. Tai– laikas ir vieta, kai gali pabūti tarp bendraminčių. Jis jungia visus mylinčius ir kuriančius literatūrą.
Šis renginys Filologijos fakultetui yra tradicinis, šiais metais jis buvo suorganizuotas jau 27-ą kartą. Patyręs daug skaudžių lūžių, išgyvenęs aukso amžių ir skausmingą nuopuolį, kelerius metus išvis nepasirodęs, šiemet „Filologijos ruduo“ išties sublizgėjo.

Organizacinių darbų ėmėsi Filologijos fakulteto Studentų atstovybės nariai. Netrūko jiems nei idėjų, nei entuziazmo. Renginio vietai jie parinko Mokytojų namų svetainę. Atvykusiuosius, tiek dalyvius, tiek žiūrovus, pasitiko „bufetavomis“ pramintos merginos Emilija ir Rūta, siūliusios išgerti arbatos su sausainiais. O netrukus prasidėjo ir pati programa.

Jaunųjų poetų darbus vertino Filologijos fakulteto dėstytojų komisija: docentė Rita Tutlytė bei docentas Paulius Vaidotas Subačius, taip pat žymus jaunosios kartos bardas Domantas Razauskas. Pastarasis, pasirodo, prieš kelerius metus pats buvo vienas iš „Filologijos rudens“ organizatorių. Žinoma, Domantas nepatingėjo ir palinksmino susirinkusią publiką savo dainomis.

Vakarą lyriškai pradėjo vedėja Julija su lotyniška daina pagal Horacijaus eiles, kurioje nuskamba žymioji frazė carpe diem („skink dieną“). Dainos žodžiai skatina gyventi šia diena ir naudotis kiekviena tos dienos suteikta proga, būtent to ir buvo palinkėta „Filologijos rudens“ dalyviams.

Poezijos tą vakarą būta tokios margos, kaip ir pats ruduo: nuo lengvos, švelnios („Ant šermukšnio šakų supuojasi Svajonės,/ Dryžuotom kojinaitėm./ Jų rankos pilnos karamelinio dangaus...“) iki piktos, persmelktos depresija („O liuteronų pastorius gauna palikimo žmoną / O mano kaimynas tik gauna į snukį / O man vis tiek tas pats–/ Aš degtuku baksnoju slieką / Iš pykčio“).

Publiką pribloškė dalyvio Justo „Haiku mylimajai“: „Noriu apžioti / tavo rausvą papuką / iščiulpti sielą.“ Daug aplodismentų sulaukė chemikas Laimis už savo nuotaikingą rimavimą: „Stovėjau uoste, / Man vėjas veidą glostė, / Žuvėdros uostė / Vėliavą, o gal pašluostę...“ Tačiau, komisijos nutarimu pirmąsias tris vietas pasidalino merginos filologės: Rūta Burbaitė, Eglė Rumšaitė ir Daina Buseckaitė.

„Filologijos rudens“ svečias Romualdas, vienas šio renginio organizatorių, pabaigai rėžė pribloškiančią kalbą apie tai, jog viskas, kas vyksta aplink mus, yra poezija.
O kas yra poezija Jūsų nuomone?.. Nesvarbu... Nesakykite dabar. Nauji klausimai, nauji atsakymai ir nauja poezija tegul bręsta, sirpsta, kad po metų, vėl sužavėtų „Filologijos rudens“ gerbėjus.