Daugiau nei 20 įvairių pasaulio šalių gali skaityti Viktoro Jerofejevo kūrybą, tačiau į suomių kalbą iki šiol išversti tik trys rašytojo darbai: „Maskvos gražuolė” (1991), „Vyrai” (2005) ir neseniai pasirodžiusi knyga „Gerasis Stalinas”. Šią knygą V. Jerofejevas paskyrė savo tėčiui – „A mon père”. V. Jerofejevo tėvas buvo žymus, tarptautinę karjerą padaręs ambasadorius, Stalino bendradarbis. Kai Viktoras buvo mažas, šeima persikėlė į Paryžių. „Ten buvo visiškai kitokia kultūra. Ji...

Vilniuje sekmadienį buvo atidarytas Jono Meko vizualiųjų menų centras ir ilgai laukta ekspozicija „Avangardas: nuo futurizmo iki fluxus“. Ta proga Bernardinai.lt spausdina Turino knygų mugėje užfiksuotą Vytauto V. Landsbergio pokalbį su Jonu Meku. Jonai, lietuviškumas – Tau padeda ar nepadeda? Aš žiūriu į visą tautiškumą šitaip - jis yra laike ir visą laiką keičiasi. Keičiantis ir laikui, ir visam pasauliui labai sunku išlaikyt (ir beveik beprasmiška bandyt išlaikyt) viską, kaip buvo....

Rugsėjo 16 d. Oskaro Koršunovo teatre įvyko Yanos Ross režisuoto spektaklio „Liučė čiuožia“ premjera. Su pjesės autore, prozininke ir dramaturge Laura Sintija ČERNIAUSKAITE kalbasi Andrius JAKUČIŪNAS. – „Liučė čiuoža“ pastatoma jau toli gražu ne pirmą kartą. Lietuvoje ją statė A. Latėnas, keturi pastatymai Rusijoje (A. Skvorcovas ir kt.), du Skandinavijoje, vienas Italijoje ir t. t. Kaip šis pastatymas tau atrodo kitų kontekste? Kokie įspūdžiai iš premjerinio...

Rašytoją kalbins Dovilė Zelčiūtė, Fortepijonu gros Guostė Tamulynaitė. Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Knygų skaitymą ir literatūrą populiarinantis projektas „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“ švenčia dešimties metų jubiliejų Lietuvoje. Šis Šiaurės šalyse gimęs projektas kasmet lapkričio mėnesį vaikus ir suaugusius suburia į knygos ir šviesos šventę. Šiųmetės bibliotekų savaitės tema – „Moterys Šiaurės šalyse“, jos renginiai lapkričio 12 – 18 d. vyks beveik 170 bibliotekų visoje Lietuvoje. „Kaip nemažai kitų kultūrinių iniciatyvų, šis projektas į...

Šis ruduo būtų Maironio, jeigu galvotume, kad atsiremiame į klasikų jubiliejus – lapkričio 2 d. jam sukanka 145 – eri metai. Tačiau poetas savo gimimo datą visada rašė senuoju stiliumi – gimęs 1862 metų spalių 21 d. Taip švęsdavo ir gimimo dieną ar greičiau vardo, nes spalio 20 d. yra šv. Jono Kentiečio vardadienis. Vaižgantas rašė: „Per keliolika metų, kas spalių 20 d. šv. Joną Kantiškį skyrėme ypatingai garsaus mūsų dainiaus Jono Mačiulio – Maironio globėju....

Šiemet Klaipėda sulaukė jau jubiliejinio – dvidešimtojo „Novelės rudens“. Skaitymai tradiciškai vyko Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje. Vakarą savo muzikine improvizacija pradėjo (ir vėliau muzikavo) profesorius Pranciškus Narušis, tik susirinkusieji nelabai atkreipė dėmesį į jo pasirodymą, bendravo tarpusavyje, nes nebuvo oficialiai pranešta, jog vakaras prasidėjo. Tuomet į areną žengė šių namų šeimininkas, bibliotekos direktoriaus pavaduotojas, beje, ir...

2007 m. spalio 19 d., Klangiai Rašytojas Petras Cvirka (1909-1947), iki šiol lietuvių literatūroje vertinamas mažosios prozos meistras, yra pasakęs: „Novelės žanras toks pat sunkus, kaip ir kiti į tobulybę pretenduoją literatūros žanrai“. Literatūros mokslininkai tikina, jog P. Cvirkos novelistika darė didžiulį poveikį kitų mūsų garbių rašytojų – J. Mikelinsko, J. Avyžiaus , B. Vilimaitės, R. Šavelio, R. Samulevičiaus, E. Ignatavičiaus, etc. – kūrybiniams...

Nobelio premijos laureatų paskelbimas, aišku, yra reikšmingiausias kultūrinis įvykis, tačiau Europos, o ypač Šveicarijos ir Vokietijos, spauda plačiai rašo ir apie solidžiausiai Europoje dotuojamos Roswithos Haftmann fondo meno premijos paskyrimą. Galima tik stebėtis, kad Lietuvos žiniasklaida apie tai neprasitaria nė puse lūpų – tarsi tokie įvertinimai lietuvių kultūrininkams būtų tapę nuobodžia kasdienybe. Tiesa, pagrindinė, septintą kartą teikiama, premija, kurią sudaro 150 000...

Pranešimas, skaitytas PDR konferencijoje „Eldorado už kampo: artima ir tolima literatūroje“ Eldoradas, Edenas, Pažadėtoji žemė, Rojus – kiek daug yra kraštų, kuriuose nesu lankęsis. Ir kiekvieną kartą, išgirdus kalbas apie vieną iš jų, persmelkia ilgesio jausmas. Tiek keliauta, o svarbiausios vietos taip ir lieka neįtrauktos į kelionių maršrutus. Nuojauta kužda, kad gal ir ne be reikalo. Literatūros apie tuos kraštus daug, tačiau nesu sutikęs nė vieno ten buvusio. Gal...

Spalio 26 dieną Mokytojų namuose vyko XXVIII „Filologijos ruduo“ – kasmetinis studentų kūrybos konkursas. Jo idėja kilo 1980-aisiais tuometiniam Vilniaus universiteto filologijos fakulteto jaunimui, garsėjusiam kūrybingumu bei aktyvumu. Idėjiniu „Filologijos rudens“ tėvu laikomas Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis. Šiame renginyje yra debiutavę, dalyvavę ar prie organizavimo prisidėję daugybė gerai žinomų poetų bei prozininkų. Pastaraisiais metais...

Spalio 18 d., ketvirtadienį (jei gyventume sovietmečiu, tai būtų buvusi žuvies diena, visos valdiškos įstaigos, kuriose įrengtos valgyklos, taigi ir LRS, baisiausiai dvoktų žuvų viduriais; nūn gyvename laikais, kai pati ranka reikalauja prie žodžio „ketvirtadienis“ prirašyti „didysis“, tačiau taip elgtis negalime – nuo sudvasėjusios liaudies keršto neišgelbėtų net labai brangi indulgencija, todėl lieka manyti, jog tai buvo mažasis ketvirtadienis) Rašytojų klube...

Išgirdęs, kad Vilniuje spalio 12 – 13 d. šurmuliuos tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp: Vasaros 5“, iš karto supratau, kad būsiu vienas iš žiūrovų. Pirma, intrigavo renginio vieta, kurios adresą organizatoriai apdairiai įterpė į festivalio pavadinimą – Vilniaus psichoneurologijos centras, šnekant liaudies kalba, „durnynas“. Antra, didelei savo gėdai turiu pasakyti, kad nelabai suvokiau, kas yra toji audiovizualinė poezija ir kaip ji...

Konkursas „Sidabro obuolys“ Veliuonoje rengiamas jau ketvirtąjį kartą. Tai privati šiame vidurio Lietuvos miestelyje gyvenančių rašytojų Violetos Šoblinskaitės Aleksa ir Gasparo Aleksos iniciatyva, kurios tikslas – glaudesnis rašytojų ir jaunųjų skaitytojų bendravimas, siekiant atskleisti gabiems vyresniųjų klasių moksleiviams šiuolaikinės lietuvių literatūros ypatumus, padėti pasirengti gimtosios kalbos ir literatūros egzaminams. Šįkart interpretuoti kviečiame Birutės...

Tradiciniai R. M. Rilke\'s skaitymai Paberžėje, Tėvo Stanislovo kamerinėje menėje. Skaito Panevėžio dramos teatro aktoriai Gražina Urbonavičiūtė ir Albinas Keleris. Paberžės klebonija, Kėdainių rajonas

Šiųmetės Prano Lemberto premijos laureatę Aušrą Kaziliūnaitę, skaitydama jos dar slapyvardžiu pasirašytus tekstus, „demaskavau“ po kelių eilėraščių. Priežastis ta, kad šiuolaikinėj lietuvių literatūros jaunųjų panoramoj taip šmaikščiai, man regis, rašo vis dėlto nedaugelis autorių. Skaitytojas pastebi, jog autorė susipažinusi su ankstesnių kalbos eksperimentuotojų (ir lietuvių, ir užsienio) kūryba ir poetinio žodžio vandenimis plaukia turėdama gerus navigacinius prietaisus,...

Kuo skiriasi Lietuva nuo gamtos? Gamtoj viskas auga bei vystosi ganėtinai stichiškai. Gal vystytųsi dar gražiau, jei žmogus tos gamtos neterštų ir nenaikintų. Lietuvos valstybėje situacija irgi truputį panaši. Ar reikia gamtą, jos vystymąsi prižiūrėti, reguliuoti? Nuo vaikystės mums būdavo skiepijama, kad gamtai privalu padėti. Ją būtina pasaugoti, pagloboti, kadangi jį trapi, pažeidžiama, be to, savotiškai naudinga – teikia gyvybę ir grožį. Panašus reiškinys būtų ir Lietuvos...

Arkikatedroje bazilikoje – šv. Mišios už mirusius rašytojus. Šv. Mišias aukos kunigas R. Doveika. Po šv. Mišių –­ poezijos ir muzikos valanda. Dalyvaus rašytojai L.S.Černiauskaitė, J.Liniauskas, Just. Marcinkevičius, A.Marčėnas, V.Sventickas, R.Šerelytė, aktorius A.Kazanavičius. Giedos solistė D. Juodikaitytė Katedros a. 1, Arkikatedra bazilika, Vilnius

Maironio 145-ųjų gimimo metinių minėjimas. Rotušės a. 13, Maironio literatūros muziejus, Kaunas

Skaitytojams siūlome trumpą pokalbį su šių metų Poetinio Druskininkų rudens Jaunojo jotvingio premijos laimėtoju Benediktu Januševičium Jaunąjį jotvingį gavai už dvi beveik per vienerius metus išleistas knygas. O prieš tai – beveik 8 metus trukusi tyla. Kas nulėmė tokią pauzę kūryboje, ir kodėl tos knygos iškart dvi? Taip, iš tiesų. Mano knygas skiria tik penki mėnesiai. Teisus buvo „Suokalbio“ lankytojas, ne kūrybos žmogus, rėžęs man į akis šventą tiesą, kad štai,...