O galima man paskaityti ir... nekritikuoti,
tik pasakyti ar radau turiningą turinį ar ne?
Ar būtų tai kvailumo požymis? Nes man svarbiausia yra kūrinio mintis.
A susimiltumėt tam? :)
pė. sė. Aš tikrai niekam nepavydžiu.
Yra ir kita problema. Jeigu visi skaitytų per dieną dešimtis kūrinių ir juos komentuotų, tai greitai reikėtų akinius užsidėti. Viena yra skaityti popieriuje, o visai kas kita - ekrane.
Įsiklausyti į kritiką labai svarbu. Kartais tikrai derėtų jausti daugiau dėkingumo tam, kuris paskaitė ir nepatingėjo kritikuoti - tai dovana autoriui. Kartais protinga visai patylėti. Kita vertus, ir kritikas neturėtų kiekvieno pasiaiškinimo iš autoriaus pusės vertinti kaip atsikirtinėjimo, priešiškumo.
Na aš tikrai nenorėjau pasakyti, kad už kiekvieną komentarą reiktų dėkoti žemai galvą nulenkus. Aš kalbėjau apie diskusijas tarp skaitytojų ir autorių, bet kaip pastebėjo Obelis ir kaip buvau parašius, tai daugiau utopija, svajonė, nes iš patirties žinau, kad kad ir kokaip būtum orientuotas į kokybę ir užsibrėžęs aukštesnius tikslus, vis dėlto sunku priimti priekaištus ar trūkumus.
O šiaip dar reikėtų suvokti, kad skaitytojai turi skirtingą nuomonę. Esu įvertinusi trejetu (ir atitinkamai pakomentavusi) kūrinį, kurį publikavo satenai.lt. Iš pirmo žvilgsnio gal atrodytų neprofesionalu, kad taip "pramoviau", bet kai geriau pagalvoji, juk tai, kad kūrinys patinka vienam, dar nereiškia, kad patiks ir kitam. Ir nesvarbus, kad vienas iš jų profesionalus redaktorius, o kitas mėgėjas kritikas, jie abu, kažkuria dalimi, yra subjektyvūs skaitytojai, viską suprantantys ir vertinantys pagal sukauptą patirtį, išgyvenimus, pomėgius, požiūrį, suvokimus - per save.
Jep. Retas, kuris padėkoja už šaltą dušą. Būkim atviri, tobulai rašančių nei čia nei kur kitur nėra. Visi, netgi pripažinti rašytojai, pridaro klaidų savo šedevruose, kurias vėliau ištaiso redakcijos ir pan. Nereikia pamiršt, jog net ir geriausius kūrinius (kine, muzikoj ar literatūroj) kritikai neretai sudirba. Tai nereiškia nieko ir ginčytis su kažkuo dėl jo nuomonės, kuri tikrai nepasikeis, yra beprasmiška. Deja, mažai kas taip pozityviai mąsto. Tam reikia daug laiko ir noro, kad sugebėtum kritiką priimt šaltai ir pozityviai. Manau, tie ir tobulėja, kurie moka ją solidžiai priimti. Kai pamatau, jog kažkas putojasi dėl komentaro, kuriame pakankamai objektyviai išvardyti kūrinio trūkumai, pagalvoju: na ir vaikas. Taip, vaikiška elgtis, kaip daugelis čia dažnai užsipuola kitus ir vietoj to, kad padėkotų už sugaištą laiką analizuojant netobulą kūrinį ir rašant komentarą, ima mėtytis purvais. Žiauriausia, kai pamatai senbuvį, kuris jau turi tą savo rašytojo ženkliuką. Žvaigždių liga, ko gero. Kaip ten bebūtų, yra čia ir normalių žmonių, tik, kad jie kažkaip mažai komentuoja mano darbus :))) (juokauju)
Marquise, labai gerai suprantu, apie ką kalbi. Man irgi feedback'as yra labai svarbu, tiek rašant komentarus, tiek juos gavus. Tačiau per tuos tris metus, kol esu šioje svetainėje, mane jau šiek tiek atbaidė nuo to. Kategoriškai atsikirtinėjusi komentarams nė karto nesu, bet ne sykį bandžiau paaiškinti, kad norėjau taip ir taip, o gavosi taip ir taip, su tuo tikslu, kad gal užsimegs naudinga diskusija, iš kurios galbūt kils supratimas arba dar kažkas gero - tiek man, tiek kitai pusei, tačiau ne kartą esu gavusi gana skaudų pliaukštelėjimą: ko čia purkštauji arba nesišakok! Tada pasirenki tylėti, nebent padėkoji už komentarą, ir tiek. Norėtųsi, kad taip nebūtų, bet keli pasišaipymai ir pagrūmojimai tikrai suriša rankas. Žinoma, yra ir tokių, kuriems drąsiai rašau, klausiu arba aiškinu, bet nedaug jų.
Yra tas. Na, kad parašai kažkam ilgą gilų komentarą ir jokio atsako. Aišku, jau čia irgi negali reikalaut, kad tau atrašytų, bet nepaneigsi, malonu sulaukt feedback'o po savo feedback'o. Juk gaišti savo laiką rašydamas daugiau nei tas nelemtas 3 eilutes. Nors ir tai, 3 eilutės čia jau skaitosi daug. Ne visi vienodi. Kai kurie tiesiog nemėgsta pliurpti ir tiek. Kai mane kas (gal labiau tiktų "JEI") pakomentuoja, nepuolu entuziastignai dėkoti. Labai trumpai pasakau, kad dėkingas ir tiek. Lauk kitų mano Šdevrų.
Yra dar vienas momentas. Tarkime aš komentuoju, nes man patinka (atgaliniai komentarai manęs nedomina, nes aš neturiu kūrinių), bet dažnai pasigendu ryšio su autoriumi. Geriausiu atveju paspaudžia geras/blogas komentaras. Ir tiek žinių...
Nesakau, kad po kiekvienu įrašu turi atsirasti (ne)padėkos ar kažkas panašaus, tačiau kartais pabendrauti su autoriumi taip pat būtų smagu. Sužinoti, kad kalbėjai ne vien sau, kad kažkas girdėjo. Kaip priėmė, kas teisinga, kas nelabai. Pasvarstyti, kokios priemonės būtų tikę labiau, ar kaip pavyko tam tikrų detalių atskleidimas bei panašūs klausimai.
Čia, žinoma, kalbu apie normalias diskusijas, be įžeidinėjimų ir be vienas kito menkinimo. Bet gal tai ir kiek utopinis pamąstymas.
iš pradžių maniau, kad nėra kokybiškų tekstų, dėl to niekas ir nekomentuoja, bet tai būtų netiesa. Viskas su dauguma tekstų gerai, tik kad prieš kokius metus čia buvo kiek kitaip, kiek dar menu. buvo tų komentarų, tik, kad jų kokybė buvo nekokia. 3 eilutės at max. dabar kažkaip jų mažiau, bet apstebėjau dauguma ilgesni, gilesni. manau, problema yra ne komenatrų gausa, o jų kokybė. ne visi gali parašyti kokybišką komentarą. jau geriau renkuosi, jei po mano kūriniu nieko nėra, nei koks "patiko/nepatiko" tipo šlamštas, kuris nieko gero paie kūrinį nepasako. Manau kritikai turėtų turėti kažkokią paskatą. Kažkokąi motyvaciją rašyti komentarus, nes dabar išties gaunas, kad skaitom kitų darbus tik todėl, kad skaitytų mūsų, bet tai nėra prievolė.