Labai juokina ir yra apgailėtinas ne kurių neva kritikų mėgavimasis kuolavimu. Tokie tipo ekspertai, išminčiai, poezijos žinovai, literatūros inkvizitoriai rasyk.lt erdvėse. Įsivaizduoju, kaip norėtų jie išsiveržti iš šios suspaustos auditorijos į plačius vandenis, geriausia būtų  pasaulinius. Su kokiu malonumu skalpuotų jie visokius pradedančius bukovskius, jeseninus ir salomėjas.
Pažiūrėkim: ateina kažkoks pradedantis savo pirmus žingsnius rašyme berniokas, parašo kažką egzaltuoto, naivaus, nerealiai primityvaus ir drebėdamas laukia, kaip pasaulis priims jo pirmą bandymą. Gal netgi ir pats žino, kad tai, ką parašė yra mažmožis. Bet giliai dar rusena viltis, kad kažkas gal įžvelgs kažkokias būsimo poeto užuomazgas. Rusena.
Ir čia ateina koks nors rūstus debilas su kritiko ženkleliu ir nieko nepaaiškinęs nupiešia kuolą. Turėk. Nei labas, nei būk pasveikintas, nei „žinai, ne kažkas, trūksta to ir ano ir trečio, bet būk kantrus, viskas ateis, o mes labai džiaugiamės, kad bandai savo jėgas prie lapo popieriaus, ir avansu tavęs nevertiname“. Ne, kam to aiškinimo, juk debiliškas mentalitetas iki to nesiekia. Įpaišei kuolą ir ramu. Ir gera. Ir pasitenkinimas. Ir savo neva autoriteto pajauta didelė. Nesvarbu, kad pats parašyti nieko nesugebi, o tą, ką parašai, pataikūnai pervertina, „ranka ranką plauna“ dėsnis čia veikia, kaip niekur kitur. Svarbu, atseit, darbas padarytas, kuolas stovi. O kaip jausis tas naujokas, kokie jausmai jį užplūs, ar svetainei yra naudingi tokie neva kritikai, ir ar neturėtų būtent kritikas labai išsamiai komentuoti bet kokį savo vertinimą, taip pat komentuoti ir kūrinį, negana tik parašyti pažymį, ar tai nėra svetainės ir plačiąja prasme literatūros kompromitavimas, ir toliau daugybę klausimų sukelia tokie impotentiški kritikos viduriavimai ir apsinuoginimai.
Vemt norisi.