Na taip. Suvokdamas, kad gali trenktis snapu į žemę, vidutinis statistinis naujokas nekomentuoja. Bet kažkodėl šią sunkią valandą tas suvokimas kažkur dingsta, kai jis ima rašyti...
didelė tiesa omnia, bet tai išties turėtų būti skrydis, o ne smigimas snapu į žemę, kas man neabejotinai nutiktų, jei imčiausi vertinti ir "auginti" kitus, pati neišaugusi.
daineko, aš nežaidžiu. Ir nereik trauktis gudraujant "aš vertas visų kuolų", nes tai tik žodžiai. Kai tie kuolai krinta į tavo sąskaitą, tu kalbi kitaip.
„ši svetainė mokymuisi ir tobulėjimui ne itin tinkama, kur tokie pat vidutinybės jaučiasi besantys galutinio ir nekeičiamo žodžio tarėjais“
Vienintelis būdas, miela poezija (ir aš nuolat tai kartoju), padaryti, kad šioje svetainėje būtų daugiau tinkąmų komentarų, tai imti ir parašyti daugiau tokių komentarų.
Gervių pulką skrydžiui pakelia ne gervės klyksmas, o gervės skrydis.
ar čia jau buvo padaryta apklausa ką apie save mano visi pradedantieji? yra didžiųjų skaičių statistika, kad jie jaučiasi tobuli?
ar tai tik vienas iš "įdomių" pateisinimų subjektyvaus vertinimo, matuojamas pagal netobulą save? nes atseit man taip buvo, vadinasi taip yra ir kitiems.
kas toks drįs pripažinti, kad išmatavo žmogaus vidinius resursus ir dabar tikrai jau žino- visi naujokai pasikėlę ir įsivaizduoja besantys tobuli ir nebelinkę augti?
nustokit svaičiot, suaugę žmonės esat ir gana žaisti smėlio pilies karalystę, kur seniau atėję yra kažkokie karaliai, o tie prie kraštelio praščiokai.
ši svetainė mokymuisi ir tobulėjimui ne itin tinkama, kur tokie pat vidutinybės jaučiasi besantys galutinio ir nekeičiamo žodžio tarėjais. retai matau patariamosios kritikos, kaip dar būtų galima taisyti, pateikti tekstą, viskas tik iš pozicijos " man nepatinka" ir didelis klausimas kas, tekstas ar autorius.
Akivarai, siūlote nulenkti galvą, pripažinti, kad nesi tobulas, sakote tai sveika. sutinku, tik sąmoningai įsivertinęs save gali pajudėti toliau, augti, atrasti, bet... ar ta pati taisyklė negalioja vadinamiems kritikams? Ar jie jau tobuli?
Daineko, brangus mano drauge, tu neatsakei į klausimą. Kodėl kuolas tau yra neteisingas, o kuolas man yra teisingas?
Anot Akivaro, naujokui bet koks balas blogas, jei jis žemesnis už keturis... O nulenkti galvą reikia. Net papjautinai būtina. Prisipažinti, kad nesi tobulas ir pradėti mokytis. Kitaip visą amžių liksi atseit nepripažintu talentu. Kaip tobulėti, jei esi įsitikinęs kad jau esi tobulas? Žinoma, negalima ir pernelyg nusižeminti. Taip, aš kol kas esu nevykėlis, bet galbūt, jei mokysiuosi ir stengsiuosi, galbut tapsiu puikiu rašytoju. Šitaip.
O dėl keršto, tai čia gaunasi įdomi reakcija... Kritikai kankinasi skaitydami kuolo vertus kūrinius ir duoda jiems kuolus. Tada gavusieji kuolus, puola kritikų kūrinius. Kritikai pavadina tai kerštu. Tada kritikai tęsia darbą ir toliau dalina kuolus kuolų vertiems kūriniams. Kuolus gavusieji staiga pradeda rėkti, kad tai irgi kerštas! Šiaip tikiu, kad buvo kritikų keršto atvėjų, neteisingų paspaudimų ir panašiai, bet juokinga yra visus kuolus vadinti kerštu.
Pagaliau jei visiems užknisai iki gyvo kaulo tiek, kad pradeda vertinti blogiau negu esi vertas, tai čia irgi ne kritikų kaltė. Cha.
O dėl vargšų naujokų... Nemanau, kad verta juos guosti ir pataikauti. Pasakai tiesą, jei naujokas turės ryžto, žemi balai jo nepalauš, o jei koks silpnų nervų naujokas, negalintis atlaikyti nė menkiausios kritikos nustos rašyti, juk tai puiku! Tai natūrali atranka.
1. Kodėl būtinai lochint?
2. Taip, sakiau, rašykas serga vilkizmu
3. Pats dorai rašyt nemoku, tai nelinkėčiau ir kitiem
4. Dar neradau dugno, bet apie konkretų tekstą buvo daug prikalbėta
5. Niekas neturi lankstytis
daineko, tikrai ne kartą esi užsiminęs apie kerštą, ar kokį tai sąskaitų suvedimą su tavimi, kai kažkas ateina ir po tavo tekstu palieka 1. Vadinasi, tavo tekstai nepelnytai kuolinami, o štai kai pats kali kuolą, tai jau vadinasi aukščiausia neginčytina tiesa? Taip? Kad ir tavo kuolas po mano tekstu "Laiškas senai meilei", ar jis toks jau dugnas, kad vertas tik vieneto?
Štai tau konkretus pavyzdys, jei gali pakomentuok. Kodėl kuolai tau neteisingi, o kiti turi nuolankiai nuleisti galvas ir sutikti "taip, esu lochas, ir nemoku rašyt, nes daineko taip nusprendė"
polinkis į kraštutinumus man gerai suprantamas, bet ar nemanote, kad tarp 1 ir 5 yra šiokia tokia erdvė augimui arba nuosmukiui?
Anot Akivaro vadinasi "jei nesugebi rašyt penketui, tai esi vertas kuolo"
kuolas iš esmės nėra blogas balas, tekstas vertas kuolo, turi būti vertinamas kuolu, dvejetui- dvejetu ir t.t. bet gi vertinama ne pagal teksto svorį, o kaip dažnai nutinka pagal autoriaus svorį.
būtent, Akivarai. pridėt galiu, kad penketai juos labai pakelia, tada jau pačio rašyko nesimato. esminis reikalas, penketas ar kuolas turi būti pelnytas
Manot naujokams labiau patiktų "Kitą kartą parašai geriau arba gausi kuolą - 2"? Iš savo naujoko patirties galiu pasakyti, kad nuliūdina bet koks balas, jei jis žemesnis negu 5. Vietoj vieno rašyti du yra prasta idėja.
Bukieji labiau linkę į tokią ugdymo sistemą drožti drožti, kol išdrožią kokį į save panašų bukaprotį medinuką. Nes kiekvienas ypač netalentingas ir pernelyg susireikšminęs avinas temato labai siaurai. Taip sakant "man taip atrodo" , "aš taip galvoju". Objektyvumu nekvepia, bet kam tai įdomu. Galioja viena taisyklė "šypsomės vieni kitiems ir kilnojam uodegas. Nes jei pakelsiu aš, po to pakels ir man" Štai tau ir vietinės reikšmės šviežiai keptas rašytojas.
"O jūs mulkiai, būsit drožiami kuolais. Nes aš tai OHO, net pieštuką kokį tai gavau už apsirūkiusias fantazijas"
Iš esmės tiesa, mulkiams taip ir reikia, nes joks save gerbiantis žmogus, nepataikaus nuliams.