Įdomiausia, kad diskusijos pradinis tekstas (užvedimas) yra temos viršuje ir ten daugmaž viskas aiškiai išdėstyta: dėl ko čia purkštauja autorius, apie ką kalba ir pan. Bet diskusijos dalyviai tiek nuklydo nuo esmės, kad išsigalvoja nesamus dalykus:
kad neva čia puolami visi kritikai ir kritika apskritai;
kad neva temos autorius serga paranoja, yra persekiojamas ir t.t.;
Dar kartą perskaitykit pradinį tekstą. Kalba apie naujus žmones. Man, kaip teigė Akivaras, nereikia įsiteikti naujokams, nes jie neturi balso teisės ir iš jų tikėtis aukšto įvertinimo aš negaliu. Jei galvočiau apie balus, man nenaudinga būtų užvesti šią diskusiją.
Dabar bandysiu visai paprastai nušviesti, kas vyksta šioje erdvėje jau milijonas metų. Kaip ir bet kurioje bendruomenėje, taip ir čia susiformavo savotiška visuomenė. Joje palaipsniui įvyko susisluoksniavimas ir kažkas tapo vienu ar kitu veikėju. Ir tai yra gerai. Normalu. Visi įsijautė į savo vaidmenis, juos pamėgo, pamilo tą santvarką, kuri natūraliai susiformavo. Ramu. Gražu. Gera. Staiga ateina koks nors niekšas ir sako: - tas yra blogai.
Visuotinei ramybei ir taikai iškyla pavojus. Kodėl blogai? O kas čia blogai? O kas taip pasakė? O kokią teisę jis turėjo taip pasakyti?
Tokių ramybės drumstėjų niekas nemėgsta. Nes jie sujaukia status quo. Nesvarbu pati problema ar klausimas. Svarbu, kad kažkas jį iškėlė, kad kažkas suabejojo, pasipiktino ir vanduo tapo drumzlinas. Svarbu, vadinasi, nugnybti tą, kuris drumsčia.
Tai tokia jūsų oponentai reagavimo anatomija. Dabar apie svetainę. Jei aš būčiau svetainės savininkas, labai abejočiau, ar tokia kritikų (NE KURIŲ) veikla neatbaido nuo mano produkto vartotojų. Tarkim, (dabar šiek tiek utriruosiu) ateina naujokas, gal jis galėtų net būti ateityje menininkas, jei su juo pasielgtų pagarbiai. Kažkas teigė, kad nieko nesiūlau, tai čia pirmas pasiūlymas:
Naujai užsiregistravusį vartotoją galima pasitikti tokia trafaretine fraze – Dėkojame, kad pasirinkai mus, tu esi čia laukiamas, tavo kūryba bus gerbiama.
Ir tą laiką, kol prie naujoko bus skiriamasis ženklelis, jo kūrinių apskritai nevertinti, tik komentuoti.
Taigi, ateina dabar į šį darinį koks jautrus ar jautri siela ir po pirmo pasirodymo gauna kuolu per galvą be jokio (pabrėžiu) komentaro, paaiškinimo. Tik kuolas. Gerai, kaip sakė, vienas užsigrūdins, du užsigrūdins, bet trečias, kuris gal bus pernelyg jautrus, užsigaus ir išeis. Na ir gerai, pasakys Daineko ir dar kas nors.
O aš pasakysiu, kad ne. Pirma, gal jis apskritai mes rašymą, nors neabejotinai turėjo talentą, tarkim, juk gali ir taip būti. Antra, gal jis pradės gerti ar žmones apiplėšinėti, paskui kalėjime kurs blatnas daineles. Irgi pusė velnio.
Bet man, kaip svetainės savininkui, vargu ar tai būtų labai naudinga.
Pažiūrėkim kitą variantą (irgi utriruotą). Atėjo naujokas, jį normaliai sutiko (pabrėžiu normaliai, tai nereiškia, kad jam užpakalį nušluostė), jis parašinėjo parašinėjo ir užsikabino. O jo tėvelis pramonininkų pirmininkas. Sako vaikas: - Tėti, paremk tą svetainę, ji su manim normaliai bendrauja, ten manęs nežemina, aš gerai jaučiuosi. Du procentus permesk jiems.
Tėtis, per mėnesį gaunantis šimtą tūkstančių, per metus milijoną, permeta svetainei savo du procentus. Kiek išeina? Aš nemoku skaičiuoti, bet daug. O jeigu daugiau rasis norinčių paremti mano produktą? Tai aš gal kasmet išleisiu popierinį geriausių kūrinių almanachą.
Taigi, man kaip savininkui nepatiktų, jei kas nors veiktų prieš svetainę, prieš vartotojus.
Dabar apie save. Aš kiekvienais metais kažkam skiriu du procentus: futbolo klubui, kokiam festivaliui, mokyklai, žodžiu, įvairiai. Kasmet kažkam kitam. Niekada neskyriau rasyk.lt. Nes nesugeba savininkai sukurti aplinkos, kurioje jaustumeisi normaliai (tai nereiškia užpakalių valymą). O galėčiau kasmet permesti rašykams, dar ir prikalbinčiau saviškius pasekti mano pavyzdžiu.
Tai va. Čia kažkas kalbėjo apie svetainę, bet suprantu, kad nelabai ji tam kalbėjusiam svarbi, daug svarbiau, kad svetainėje niekas nedrumstų vandenėlio – kokia yra, tokia ir gerai, permainų mums nereikia.
Prieš atsakydami dar kartą perskaitykite temos pradinį tekstą. Jis viršuje. Ten niekur autorius nekalba apie save.
diskusija verda kaip putros katilas, nors jau nieko naujo nebepasakome, apsukom ratą ir vėl iš pradžių tą patį per tą patį. Aršiai gindami savąsias nuomones nepastebėjome, kaip nukrypome nuo esmės ir pasidavėm kraštutinumams. Nors vidujai visi suvokia vieną ir tą patį, kad kalba eina ne absoliučiai apie visus, bet tik apie tam tikrą dalį, probleminę to pusę. Vis tik net ir prie mažos dalies prisilietus kai kam suskausta, kai kas mano, jog ne visi turi tokią teisę kalbėti, o ypač tie, kurie patys nieko nedaro( atseit rašytojais save laikantys)
taip taip, omnia, priimu asmeniškai, o kaip kitaip. ir nesikuklinkite taikyti tiesiai, kam per aplink :)
be abejonės pritariu, lengva iš šalies kalbėti, pačiam nieko nedarant. juolab, kaip sakote, kritikai dirba už dyką.
Iš čia man kilo mintis- kodėl negalėtumėm nusipirkti mums reikalingos kritikos iš autoritetingų kritikų? Gal gi visiems būtų gerai? pvz, už tai būtų atsiskaitoma taškais iš savo sąskaitos.
šiaip prašyti"būk geras, paskaityk ir pakomentuok" aš tikrai neišdrįsčiau, bet jei galėčiau atsilyginti, būtų šiokia tokia nauda ir kritikui, už sugaištą laiką.
daineko, tu nepyk, bet negaliu nutylėt. jau kelintą kartą akys užkliūna už tavo pabrėžtino "jūs supraskit", " mes vertinam"
kas čia per kategorijos JŪS ir MES? tu suprantu priklausai pastarajai, protingųjų ir visą suvokiančių sąmoningų asmenų grupei. na va, o omnia sakė, kad neegzistuoja jokie kritikai atskirai nuo rašančiųjų. netiesa. štai patys kritikai sako, kad tokios grupės egzistuoja. esame MES, tai tie durniai, kurie niekada nieko nesupranta, ir esate JŪS, kurie niekaip nesugebate, mums durniams to išaiškinti. NE?
Paranoja (paránoia, graikų kalba parà = šalia, greta ir noûs = protas) – persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras)
Pacientas jaučiasi persekiojamas. Paranoidinė asmenybė dažnai tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Žmogus dažnai tokius teiginius paremia „įrodymais“, kurie jam atrodo visiškai įtikinami, nors kitiems asmenims nieko nepasakantys. Tokie įsitikinimai gali būti kokios nors manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti, kitų asmenų pateikiami racionalūs argumentai ir bandymai įtikinti neduoda jokių vaisingų rezultatų.
Manija laikoma tik pagrindinės ligos simptomu, todėl sutrikimas gali būti pašalintas tik terapijos pagalba – psichoterapija, medikamentinis gydymas ar net operacijos
Aš pasižiūrėjau truputį į poezijos skyrelį. Ir supratau, kodėl gaunate kuolus be įvertinimų. Kritikai neapsidirba. Kiek yra poezijos kritikų? Trys? Penki? O kiek įkeliama kūrinių per dieną? Dešimt? Dvidešimt? Norint kiekvienam parašyti kilometrinį komentarą, jame surašyti visas priežastis, kodėl tas kūrinys gavo kuolą, užtruktų nemažai laiko... O juk kai kurie kritikai kritikuoja ne tik poeziją. Gal kritikai turėtų nemiegoti? Jie net negauna už šitą alinančią veiklą, smegenų gadinimą bloga poezija, algos!! Galų gale, kokia prasmė yra komentuoti visiškai siaubingą kūrinį? Juk vistiek išeina tik tokie komentarai: "Visiškai siaubinga, 1-" Ak taip, juk pasakysite, kad tai kerštas? Liaukitės.
Svoloč, tai tu pataikauji... Nevykėliams ir isterikams. Matyt tikiesi, kad jie tau parašys aukštesnį pažymį. :)
O manęs pataikūnu nedrįsk vadinti. Tai ką parašiau, kritikams net neskirta. Aš skelbiu tau ir kitiems panašiems nemalonią tiesą, o ne melus, malonius kritikams. Ambicijų aš turiu. Savo tikslą pasieksiu taisydamas kritikų nurodytas klaidas, o ne zyzdamas, kad mane neteisingai įvertinimo. O naujokai turi ne kišti savo apžliumbtus skruostus, o stengtis neprisidirbti, kad jų nereiktų mušt.
1. tavo epitetai tik rodo tavo baimes
2. nepastebėjau jokio kuolų orgazmo, bet tu labai mėgsti sureikšminti balus, svetimus. vėl baimė
3. balas - pilnavertis teksto įvertinimas
Dar kartą specialiai Omniai. Svoloč ne apskritai prieš kritikus, bet prieš palkininkus.
Yra puikūs kritikai: Lengvai, Markizė, Apuokas... truputį su atmintim visų nepamenu.
Yra palkininkai. Neverta vardinti jie patys bando apsiginti.
Nesuprantu, kodėl tie, kam rūpi svetainė, turėtų atsižvelgti į nuomonę tų, kuriems rūpi tik jie patys?
„Žiūrėkim, kas pateisina tuos palkininkus. Patys palkininkai ir vos vienas pradedantysis, kuris skelbiasi turįs talentą.“
Hm. Kažkas čia ne taip. Nesu nei kuolintojas (beje, apskritai nevertinu balais), nei pradedantysis.
Matau šį reikalą taip: tas, kas tik skelbia savo kūrinius, tačiau nekomentuoja (ir nevertina) svetimų, turėtų būti dėkingas, kad yra ši erdvė ir kukliai patylėti tokiose diskusijose.
Svoločiaus kelia teisingą klausimą (kuolai be komentarų yra nelabai gerai), bet tai ne svarbiausias dalykas, pamažu verčiantis rašykus komposto duobe (per didelis nesavikritiškas šlamšto srautas yra dar blogiau).
Toks kritikų ujimas, kokį gana sėkmingai mėgina išprovokuoti Svoločius, ir į kurį mielai įsilietų kiekvienas užsispyręs savanaudis („aš čia rašytojas, o ne kritikas“) svetainei tik kenkia.
Priminsiu diskusijos pradžios sakinio mintį - NE KURIE kritikai. Kalba užmegzta buvo apie nedidelę dalį personų, kurios be abejonės mėgaujasi kuoluodamos kūrinius. Ne visi taip elgiasi, ne visiem tai yra smagumėlis. Mėgavimasis pasireiškia tuo, kad įraitau kuolą be komentaro, o tu nusmurgėli gali po to nuolankiai pas mane ateiti ir paklausti už ką ir tada jau aš tau nuo savo bokšto teiksiuosi paaiškinti tokį verdiktą. Taip mes užmegsime natūralius pono ir baudžiauninko santykius, kurie ilgainiui jei būsi kantrus ir pagarbus gali peraugti į draugiškus. Bet pirma, nepyk, būsi apmyžtas.
Tokia yra NE KURIŲ kritikų pageidaujamų santykių anatomija.
Kiti yra visai normalūs ir nereikia diskusijos taikinio suabsoliutinti. Disk. autorius nusitaikė labai tiksliai.
svoloč pasaulyje visi yra svolačiai. Todėl vieni mėgsta "duodi dūdon" kiti "laižo subines" treti, kaip pats svoloč, mėgsta sukelti "neplautų kojinių" šou, nesiūlydami nieko racionalaus ir konstruktyvaus. Beje - jokių asmeniškumų, svoloč yra tik metafora.
O punktai geri :)
1. Kritikai yra mulkiai, nes tik mulkis gali rašyti komentarus, vertinti ir patarinėti. 2. Kritikai visi turi akmenis tulžyje, tad kitokių vertinimų nei blogi išspausti negali. 3. Kritikai dažniausiai rašo nerišlias nesąmones, ypač komentaruose. 4. Kritikai pavydi visko ir visiems, pavydi lietuvių kalbai , gramatikai, pelargonijų augintojoms, o labiausiai pavydi honorarų kuriuos gauna autoriai. 5. Kritikai nėra saviti(nes mulkiai), todėl jie negali įžiūrėti autorių savitumo kuris pasireiškia talentais ir išradingumu. 6. Kritikai yra geresni už visus nekritikus, nes jie turi balsą ir neturi pareigų. 7. Kritikai žino, kad jie niekada neklysta, tai yra neįmanoma, klystantis kritikas nevertas net skylėtos kojinės. 8. Kritikai mano, kad tik genialus mulkis gali būti rašytojas, todėl be abejonės laiko save genialiais ( visose srityse ) 9. Visus šituos punktus gali savo širdies krauju patvirtinti nuostabusis kadagys. 10. Šviesiųjų kritikų neegzistuoja šiame pasaulyje, nėra duomenų ar kada tokie nerealūs iškrypimai būtų galėję būti.
Čia dar kažkas randa kritiką ir kritikus. Net panašumų neturi į tikrą kritiką ir kritikus, yra tik tuščias pliurpimas ir kuolų rašymas. Tikras kritikas visų pirma turi gerbti autorių ir jo kūrinį, ko čia toli gražu nėra. O paskui kultūringai pasakyti kas jame negerai, be kūrinio niekinimo ir autoriaus įžeidinėjimų. Jeigu čia nors kiek ši svetainė nori būti nors kiek panaši į kūrybinę tai manau ją reikia uždaryti ir griežtai atsiriboti nuo nuo antikritikos ir antiliteratūros kuri čia vyrauja. Sukuriant naują tikrai kūrybinę ir literatūrinę. O dabar ji daugiau panašesnė į žlungančią svetainę, kuri nežinia kada galutinai žlugs.
gerai svoloč pavarė: tie, kurie sugeba, kuolais nesišvaisto. tipo, esi kietas, tai eik į ringą. bet vis pamiršta pitakus. kaip ten bebuvę, vis neatskiriat rašymo nuo komentarų, vis neauga.
mane irgi užknisa kvailos rašliavos, bet ką padarysi. pasigedo kritikų kompetencijos :D supainiojai erdvę? :/
Neiškenčiau ir aš dar kartą čia neišlindęs. Žiūrėkim, kas pateisina tuos palkininkus. Patys palkininkai ir vos vienas pradedantysis, kuris skelbiasi turįs talentą. Kodėl save gina palkininkai, lyg ir aišku. Patys nesugeba kurti, tai tą neįgalumą kompensuoja kuolais, neva nuo to jų svoris ir reikšmingumas savo pačių akyse kyla.
O tas gi vienintelis pradedantysis akivaizdžiai pataikauja stipriesiems, vedamas aiškių tikslų. Be to, perša ir kitiems tokią susitaikėlišką ir amebišką elgseną: tipo, kai muša per vieną skruostą, atkiškit dar ir kitą. Kuolai grūdina.
Gal ką ir grūdina, bet kai ką ir siutina. Ir gerai. Būtų labai blogai, jei visi būtų debilai be ambicijų, nemokantys įsižeisti ir leidžiantys sau šlapintis ant galvos kažkokių literatūrinių impotentų.
Būkit ambicingi naujokėliai ir rėžkit tiems seniams atgal. Nebijokit, jie patys nieko tikrai nesugeba. O tie, kurie sugeba, kuolais nesišvaisto.
Aha, vėl kaltina pataikavimu... Bjauru. Jau gaunu trečią tokį kaltinimą. Manai, kad kitą kartą įkėlęs nevykusį apsakymą gausiu daugiau, dėl to, ką parašiau šitoje diskusijoje? Manai, kad remiu kritikų pusę todėl, kad noriu aukštesnio įvertinimo? Ar taip? Jei taip, tai vėl įsivaizduoji... Jau pavargau nuo šitos diskusijos...
P.S.: Papildymas:
10. Įsivaizduoji, kad egzistuoja tamsieji kritikai.
:)
„kitos atsakomybės, gerbiamas omnia, tarp rašyti, t.y. dirbti su savimi nedarant žalos kitiems, kad ir kaip nepasisektų (vadinasi jei smigčiau snapu skaudės tik man) ir tarp mokyti kitus, t.y. savo neišmanymą ir ribotumą primesti jiems, galbūt daryti žalą( nepelnytai nublokšti snapu į žemę, turinčius potenciją kilti)
jei didaktiniu tonu sakome " o jūs vaikai taip darykit kaip jurgelis daro", pirmiausia turime būti tikri, kad tas jurgelis daro gerai.“
Poezija, suprask gi tu (ir visi „nepripažintieji naujokai“ supraskite gi pagliau), kad šioje svetainėje nėra jokių kritikų, atskirų nuo rašančiųjų. Nėra taip, kad rašantieji moka kritikams, o šie atlieka už tuos pinigus profesionalų darbą.
Tam tikra prasme komentarų rašymas beveik niekuo nesiskiria nuo kūrinio rašymo: ir vien ir kita gali užgauti, daro įtaką svetainei. Sakyti, kad asmeninė kūryba nieko neskaudina galima būtų tik tuomet, jei ji būtų laikoma stalčiuje...
Bet aš ne apie tai. Šios svetainės lankytojus vis tik galima pagal vieną požymį bent jau apytikriai skirstyti į dvi grupes (nors, supranama, yra ir tarpinių būsenų).
Vieniems rūpi svetainė, bendrasis jos vaizdas, lygis, kryptis, jausmas užėjus. O kitiems rūpi tik jie patys, tik atskirtas nuo likusio pasaulio, idealizuojamas, keliantis visatinį rūpestį ir artimas, mielas širdžiai bei įprastas ego.
Sekančio sakinio prašyčiau, nepriimkit asmeniškai, tai tik natūrali reakcija į bet kokį išsisukinėjimą, kalbant apie svetimos kūrybos komentavimą (čiukčia ne skaitytojas, čiukčia rašytojas).
Nesuprantu, kodėl tie, kam rūpi svetainė, turėtų atsižvelgti į nuomonę tų, kuriems rūpi tik jie patys?
net labai susikaupusi negaliu to suprasti, po galais. žinoma, ačiū, kad nepatingėjai suskaičiuoti mano fantazijų, bet kadangi patingėjai perskaityti visus komentarus, gavosi nevisai teisingas vaizdas.
Akivarai, atleisk, galiu būti ir labai neteisi, bet tavo toks demonstratyvus pataikavimas kritikams dvelkia arba savosios nuomonės neturėjimu, arba sąmoningu noru įtikti įtakingesniems :)
O kad nereikėtų skaityti visų mano komentarų apibrėšiu ir patikslinsiu tai ką praleidai:
-kuolas nėra blogas vertinimas. tekstai verti kuolo, turi būti vertinamu kuolu; dvejeto- dvejetu; trejeto-trejetu ir t.t, bet pabrėžiu TURI BŪTI VERTI. neadekvatumo vertinimuose pastebiu pakankamai
-apie save mažiausiai kalbu. šioje diskusijoje tik daineko paprašiau pakomentuot konkretų atvejį, kalbu daugiau mažiau abstrakčiai apie kritikus ir jų vertinimo savitumus, kaip kad ir oponuojanti pusė kalba abstrakčiai apie naujokus, pradedančiuosius, netalentinguosius ir pan.
-jokiu būdu tai netaikytina visiems kritikams. kadangi ši diskusija pradėta apie tamsiąją pusę, tik apie tai kalbu ir aš, bet yra žmonės prieš kuriuos lenkiu galvą, bet kaip dažnai nutinka gėris pamirštamas paminėti arba priimamas savaime suprantamu dalyku. taip neturėtų būti.
Dažniausiai jurgelis daro geriau. Bet dar nemačiau, kad kritikas lieptų daryti taip, kaip daro jis. Baik įsivaizduoti. Tu užsimerki ir įsivaizduoji:
1. Kritikai yra pasikėlę mulkiai.
2. Kritikai duoda blogus įvertinimus iš keršto.
3. Kritikai rašo blogiau už mane.
4. Kritikai duoda blogus įvertinimus, nes pavydi.
5. Kritikai verčia mane atsisakyti mano savitumo.
6. Kritikai mano, kad yra geresni už visus kitus.
7. Kritikai mano, kad negali klysti.
8. Kritikai mano, kad yra genialūs rašytojai.
9. (Kažką praleidau, nes tingėjau perskaityti visus tavo komentarus.)
10. (Pridėsiu, kai įsivaizduosi kažką naujo)
Liaukis. Taip, kaip tu įsivaizduoji, visai nėra. Kritikai yra tiesiog žmonės, kurie perskaito tavo sumautą kūrinį, kurio šiaip niekas neperskaitytų, parodo, kur suklydai, ko irgi niekas nepadarytų. Blogų įvertinimų kaltininkas yra nevykusio kūrinio autorius, o ne visas pasaulis ir kritikai, kada, po galais, tai suprasi?
kitos atsakomybės, gerbiamas omnia, tarp rašyti, t.y. dirbti su savimi nedarant žalos kitiems, kad ir kaip nepasisektų (vadinasi jei smigčiau snapu skaudės tik man) ir tarp mokyti kitus, t.y. savo neišmanymą ir ribotumą primesti jiems, galbūt daryti žalą( nepelnytai nublokšti snapu į žemę, turinčius potenciją kilti)
jei didaktiniu tonu sakome " o jūs vaikai taip darykit kaip jurgelis daro", pirmiausia turime būti tikri, kad tas jurgelis daro gerai.