omnia .....palei langą kieme kabo hamakas. Įsitaisyk, atsikimšk alų. Girdėsim, girdėsim, tu tik nesijaudink. Blogiausiu atveju parodysi ženklais, ok? :]
Ok, ok, aš tik popkorno dubenį nuo stalo nukniauksiu... ;)
aš Jūsų vietoj tik pasidžiaugčiau, kad A Puokas pasidalino nuoroda, o ne abejingai praėjo pro šalį. kvaila nepastebėti, kad A Puokas nori, kad jums iš tiesų pavyktų. negi aš turiu versti tai, kas akivaizdu? ar tik man akivaizdu?
Lionia Iljičiukspaauglystėje vienas mano draugas bandė pavaryt su merga..........nes juk jeigu mano draugui neišėjo, tai neišeis ir man. Žymiai užtikrintesnis būdas - vienumoje pasitelkti delniuką.
.........bet tavo mintis buvo gana vienareikšmiška ir aiški: nusidilginsite subines, nes jau Strugackiai nusidilgino. O nepagalvojai, kad mes gal esame grupė žmonių, kurie mėgsta keistus pojūčius subinėje? Žodžiu, susigalvojome sau pramogą, o tu: Strugackiai, Strugackiai. .......... ..........turėsiu eiti pas psichoanalitiką.
Brangus Leonidai Iljyčiau! Kartą eidamas per Rotušės aikštę prie fontanėlio pamačiau penkis jaunuolius ir vieną garbų skaistų senolį nuleistomis kelnėmis kažką saujose laikančius. Paklausęs ką jie darysią, sužinojau, jog būsiąs grupinis. Velnias mane tempė už liežuvio tarti, kad grupiniam gal kopuliuotis reiktų, nes kitaip tai šešios masturbacijos lytinio akto tema. Gavau ausin, o pasiūlytą Kamasutros tomelį senolis piktai atstūmė, taręs, kad jei indusams sueičiai reikia vyro ir moters, tai tarybinis jaunimas gali ir kitaip. Jei partija pasakys, kad tai lytinis aktas, tai taip ir bus.
O jei rimtai, tai Strugackiai tik vienas pavyzdys, į kurį greitai radau nuorodą. Kitas - Ilfas su Petrovu, bet jų straipsnio kažkokiam žurnale apie kolektyvinį rašymą nesugebėjau greitai surasti. Dar vienas, jau kitokio kolektyvizmo pavyzdys - Luka Mudiščevas ir taip toliau. Aš kolektyvinio romano šešiese nesu rašęs, esu "daręs grupinius" eilėraščius trise, su viena dama iš JAV ir garbingu džentelmenu iš Izraelio, prikepėm gal keletą dešimčių. Rašyti kartu yra didelis fun ir rezultatai kartais būna netikėtai malonūs (ausiai ir akiai, turiu omeny, ne tai, ką pagalvojote), tačiau geriausi jie būdavo kai n+k e-mailų aptardavome siužetą, veikėjus, stilių ir t.t., o brainstormingą atlikdavome skype online. Drįstu ir Jums rekomenduoti ką nors panašaus, jei nepavyktų kartu susėsti, ir užsičiaupiu sulig šios žinutės teksto galu.
Aš, atvirkščiai, linku Jums neišsidilginti subinės. Medinėse trobelėse po šiaudų stogeliu ir nūnai liaudies giesmę gieda dažniau tie, kurie ragais į žemę ir mokosi tik iš savo klaidų. Bet juk tam yra ir svetimos. Psichoanalitinis alaus bokalas už kenksmingas kūrybos sąlygas iš manęs.
Puiku draugai, štai ir ryškėja būsimo romano apie meilę ir neapykantą siužetas.
Devyniolikos metų rusų kilmės jaunuolis Leonidas gyvena su tėvais varganam Sočio daugiabutyje. Pagrindinis jo užsiėmimas smaukytis ir gliaudyti saulėgražas su panašaus likimo draugeliais prie laiptinės įėjimo. Leonidas dar vis nekaltas ir tai tampa dažnų draugelių patyčių tema.
Tame pačiame mieste ištaigingoje viloje ant jūros kranto su tėčiu narkotikų prekeiviu gyvena totorių kilmės paauglė Emanuelė. Emanuelė dievina savo tėvą ir nekenčia viso likusio pasaulio dėl panosėje atsiradusių tamsių plaukelių.
Rusams okupavus Krymą Leonidas apsikarsto georgijaus juostomis ir su sėbrais ima plėšikauti. Prie gaujos prisijungia ypatingu žiaurumu garsėjantis, nežinia iš kur atsiradęs jaunas čečėnas keistu vardu Apapuoka. Vieną saulėtą popietę gauja nusprendžia apiplėšti vilą, kurioje gyvena Emanuelė su tėčiu.
Atleiskit, draugai, miego trūkumas įveikė, einu snūstelėti. Vėliau pratęsim.
Drauge A Puokai, paauglystėje vienas mano draugas bandė pavaryt su merga, bet jam nieko neišėjo (na, nepasistojo, liaudiškai kalbant). Jei vadovaučiausi tavo logika, iki pat šiol būčiau skaistus (koks ir esu, bet dėl kitų priežasčių), nes juk jeigu mano draugui neišėjo, tai neišeis ir man. Žymiai užtikrintesnis būdas - vienumoje pasitelkti delniuką. Analogija gal vulgaroka (be to, viską matanti akis praneš apie ją kur reikia), bet kad jau vis tiek čia šnekama apie grupinius...
Žodžiu, noriu miego ir nerankiosiu dabar tavo citatų, bet tavo mintis buvo gana vienareikšmiška ir aiški: nusidilginsite subines, nes jau Strugackiai nusidilgino. O nepagalvojai, kad mes gal esame grupė žmonių, kurie mėgsta keistus pojūčius subinėje? Žodžiu, susigalvojome sau pramogą, o tu: Strugackiai, Strugackiai. Vadink tai, kaip nori, bet faktas tas, kad optimizmo ir pasitikėjimo savo jėgomis tikrai neįkvėpei. Galimas daiktas, gavęs pensiją net turėsiu eiti pas psichoanalitiką.
Lionia Iljičiukskodėl tu vis dar negavęs bent jau nacionalinės premijos?.......... kad mūsų darbo rezultatas bus prastesnis .......................Kodėl turėtų nepavykti? Taip, jis galbūt bus prastas, tačiau bent jau būsime išbandę. Koks tikslas sėti šitą pesimizmą, ar kaip tai švelniau pavadinus? .........................laikas nušluostyti apuokams ir kitoms
Brangus Leonidai Iljyčiau, pirma, "pats tu gaidys" nėra argumentas. Jūsų siekis gauti apdovanojimo ženklą bei jais matuoti žmones pagirtinas ir atitinka Jūsų personažo dvasią. Medaliai tiks? ;)
Antra, niekur nesakiau, kad Jums turėtų "neišeiti nieko" (c).
Trečia, iš kurios vietos ištraukėte, kad aš linku Jums nesėkmės ir "sėju pesimizmą" (c)? Mano aiškiai išreikšta intencija buvo atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kokiu būdu dirbant gaunami geresni rezultatai. Aš norėčiau ir linkėčiau, kad Jums pavyktų parašyti labai gerą kūrinį.
Ketvirta. Niekada nesakiau, kad grupinis - į nieką, pavienis - į genialumą, čia Jūsų mintis.
Drauge A Puokai, noriu užduoti nekuklų klausimą: jeigu grupinis rašymas veda į niekur, o pavienis - į genialumą, kodėl tu vis dar negavęs bent jau nacionalinės premijos? Ir kas tave verčia manyti, kad mūsų darbo rezultatas bus prastesnis už 99 proc. to, kas publikuojama šioje svetainėje?
Kartoju šimtąjį kartą: mes nesiekiame parašyti genialaus romano, mes norime tiesiog parašyti romaną. Kodėl turėtų nepavykti? Taip, jis galbūt bus prastas, tačiau bent jau būsime išbandę. Koks tikslas sėti šitą pesimizmą, ar kaip tai švelniau pavadinus? Vien dėl kažkokių Strugackių? Jeigu visi galvotų taip, kaip tu, žmonija vis dar gyventų molinėse trobelėse.
Žodžiu, nebematau prasmės šia tema diskutuoti - atėjo laikas nušluostyti apuokams ir kitoms varnoms nosį. Tiesa, draugas Java kažkur prapuolė, bet velniai nematė - gal vėliau rasim šeštą žmogų, gal apskritai susitvarkysim penkiese.
niekas nieko iš manęs ir nepareikalaus, nes aš niekam nieko neskolinga. Protingai kalbėti yra labai gerai, ypač, kai kalbama apie dideles rizikas, bet šiuo atveju jokios rizikos nėra, gal tik truputis asmeninio laiko praradimo ir individualumo suvaržymo. Betgi kas paneigs, kad nėra protinga išmokti pažaboti individualumą ir dirbti komandoje. gebėti įsiklausyti į save yra viena, bet gebėti įsiklausyti ir į tuos kurie šalia yra didelis menas.
Dirbti kartu nebūtinai reiškia visiems vienu metu vieną tešlą minkyti. tai reiškia perimti ruošiamą produktą, įdėti į jį savo indėlį nesugadinant bendro rezultato ir pateikti sekančiam etapui.
Kai kepa bandelę, visi paeiliui atlieka savo operacijas iki gaunasi gatavas produktas. Taip ir čia, kažkas tešlą minkys, kažkas formą suteiks, kažkas keps.
Ne taip ir svarbu, kas buvo išmėginta iki šiol kitų kūrėjų grupinio rašymo srityje. Tai ką patyrė, atrado kiti, jūsų nepraturtino, tad labai išmintinga imti ir patyrinėti tai savarankiškai (nepaisant to, ką bamba bambekliai - tokie jau jie). Ir net nesvarbu, koks bus rezultatas, bet procesas tikrai suteiks daug įvairiausių emocijų bei tam tikrų žinių dalyvausiantiems ;)
Linkiu nebijoti išmėginti sau nebūdingus stilius bei sritis, rašymo bei mąstymo būdus, patyrinėti svetimas teritorijas, siekant bendro kūrinio vientisumo bei patrauklumo.
Manau, kad viskas bus puiku ;)