Su priekaištu sutinku, neturiu pasiteisinimo.
Laukinės Obels kortos, kaip jau rašiau, buvo sunkios, bet įdomios.
Jei kas norėtų žaisti paprastesnį, vien siužetui skirtą žaidimą, paleidau naują partiją...
:]
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 14:45
Antroji komandinė istorija yra čia.
Na padidintą dėmesį personažams ir jų vidiniams pasauliams lėmė užduota sąlyga, kad į tai turi būti atkreiptas dėmesys. Omnia jau kelintą kartą siūlo išmėginti į siužetą ir įvykius orientuotą naują misiją, tad sąlygos patirti kitą šio žaidimo pusę taip pat yra ;) Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 13:36
Ką gi, kaip matau istoriją baigėmė, pavadinimas yra, tai galima finalinius atokvėpius savo parašyti. Man tai nieko visiškai sunkaus nebuvo, juolabiau nesuvokiu, kuo čia dėta Laukinė Obelis, juk mes rašome kiekvienas savaip, neturint reikšmės, koks meistrės rašymo stilius - jos indikacija visame šiame katile tebuvo misijos ir kortos, o mes jau galim daryti su šiais dalykais ką tik norime. Manau, kad nereikėjo ir rodyti meistrei mūsų misijų. Nieko ji naujo mums nepatarė, o ir negalėjo. Juk tai istorijos kūrimas ir šis turėtų likti tik tarp mūsų. Vistiek visi padarė savaip, kas ir yra neatsiejama žaidimo dalis.
Sunkumas vienintelis yra tas, kad visi neblogai įvaldę depiktavimą, kitaip tariant, aprašinėjimą, ir vietoje to, kad kažkur keliautų su siužetu, labai daug užsigulima emocijose, nors tai ir buvo vienas iš meistrės reikalavimų. Empatijos trūkumas vargu ar galėjo čia pakišti koją. Dabar kai matau misijas, tai suprantu, kaip kiekvienas ją realizavo, bet nematant, tai niekaip negalėjau suvokti, už ką omnia atėjo užmušti Agripinos, tiesą sakant, iki šiol negaliu to sujungti su siužetu. Kam to reikia? Kokios to priežastys? Pasirodė stoka, baltas tarpas. Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 13:24
Na jau, bukime saziningi ir teisingi, mielieji - zaidete jus, ne as, tad patys sau ir pridarete sunkumu. Mano rasliavos toli nuo to, ko cia prikurete. Ir be to, Omnia, mano akimis vertinant, tu zaidei sudetingiausiai ir siuzeto nepateikei beveik ne gramo...
Mielai paruosiu jums dar viena partija, jei tik leisit. Bet pirmiausia pailsekit nuo manes. Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 12:09
Tiesa, omnios irgi nenumanau. O savo misiją išpildžiau jau pirmu ėjimu, nes maniau, kad kiekvienas ėjimas turi skirtingą misiją.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 10:19
Man buvo velniškai sunku. Ne viską supratau, tikriausiai esu nepakankamai empatiškas. Kitų autorių tekstus skaičiau, tarsi tai būtų ne įvykiai, o vizijos. Stengiausi iš jų išgriebti ir panaudoti kuo daugiau realybėje, bet vargu ar iš šono taip galėtų atrodyti...
Buvo labai smagu, nors sunku. Naują partiją, jei atsiras kas žaidžia (pats prie stalo nesėsiu) valdysiu išorinio pasaulio kryptimi (įvykiai, įvykiai ir dar kartą įvykiai). Šį kartą pasidavėme Laukinės Obels asmenybei (kuri rašo pakankamai intravertiškai), todėl ir rezultatas toks šiek tiek per poetinį rūką. Kratinys, bet skaityti tikrai galima. :] Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-20 10:00
Aš galiu pasakyt, kad neturiu supratimo, kokia buvo Kailo misija :)
Bet partija tikrai smagi pasitaikė. Nenuspėjama komanda ;) Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 08:21
O ką, visai nieko būtų mintis pasidaryti kortų kaladę, tinkamą kelionėms į praeitį, ir sumesti partiją Artūro siūlomame pasaulyje, pakviestume ir jį patį?
Fantastai, ką manote? :] Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-13 14:47
Siulau apsukti dar viena rata, o tada jau matysim, ar reikia pagalbos.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-13 11:21
Gali būti, kad paėmę kiek per aukštą (literatūrinę) natą, mes pakliuvome į tam tikrą aklavietę? Būtent todėl trečioje paleistoje partijoje ir stengiuosi akcentuoti įvykius (vs išgyvenimus).
Įdomiausia, kad žaidžiant prie stalo su įvairaus amžiaus vaikais, ši problema neiškildavo. Vaikai yra linkę pasakoti įvykius, jie net persuka svetimą pasakojimą be skrupulų, maždaug taip: – Iš miško išjoja plėšikas ir nukerta slibinui galvą. – Bet jis tik kirto, slibinmas pasitraukė ir sudegino plėšiką. – Laimei, plėšikas turėjo kišenėje gyvybės vandens, kuris išsiliejo, ir šis atgimė iš pelenų... Mes gi kiek pernelyg literatūriškai žaisdami nuolat patenkame į situacijas, kai nebeaišku, kas vyksta, o sugadinti svetimą baisu, todėl trypčiojame vidiniuose išgyvenimuose. Jei sutartume užbaigdami Laukinės Obels žaidimą būti veiksmingesni (meistrė gali, sakykime, pareikalauti viešai nupiešto kokias nors siužeto linijas, kurių laikytumės tekstuose), gal pavyktų? Kaip bebūtų, prisijungusiems prie mano naujos partijos, jei tokių atsirastų, padėčiau laikytis didesnio „siužetiškumo“... Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 12:55
Man rodosi, kad šiek tiek nutolote nuo šito: "galima žaisti ir kitais veikėjais, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į savo veikėjo veiksmus" (galėčiau pridurti - ir jausmus). Galbūt tai ir yra istorijos išsibarstymo priežastis. Gal nereikėtų būti visažiniais ir nelįsti į "svetimų" personažų vidų? Gal... Čia tik pamąstymai.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 12:37
O taip, Marquise, labai gerai, kad dalinatės mintimis, kad kyla abejonės ir net jei šiek tiek panikuojate. Man visa tai labai patinka. Tik pasirodė, kad Omnia labai tikisi kažkokio aktyvaus įsikišimo iš mano pusės, todėl ir "atsikirtau".
Kaip jau sakiau asmeniškai Kailui Spenseriui, man nesinorėtų be reikalo kaišioti savo trigrašio. Tai jūsų trijų žaidimas. Jo mintys paskutiniajame komentare labai geros, bandykite į tai atsižvelgti. Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 12:33
Na, rašančiųjų konfliktas yra šio žaidimo neatskiriama dalis ir vakilis...
Papildžiau šį langą: dabar net neprisijungus matyti, kieno ėjimas. :] Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 12:13
Dar norėčiau pridurti, kad žaidėjai neskurdūs esat ir žinote, į ką orientuotis, tačiau kažkodėl patys vengiate tai daryti, pavyzdžiui, omnia: „Jei kas prisijungtumėt prie trečios partijos, prašyčiau rašyti faktus, orientuotis į įvykius, nepersistengti su emocijomis...“, tačiau paties paskutinis ėjimas orientuotas vien į vidinį jausmų kratinį, abstrakčius ir miglotus prisiminimus ir tik vieną veiksmą realiame pasaulyje, be jokių didesnių ar mažesnių įvykių. Juk istorija - tai ne įžangą tempti, o kažką ir į ją įdėti. Mano praeito ėjimo dialogas jau kardinaliai pasuko istoriją vien dėl kelių klausimų ir tai jau kažkoks vyksmas. Taigi, derėtų, kad kiekvienas ėjimas būtų tarsi neatimama istorijos, kaip dėlionės, dalis. Galop, manau, tai yra gera rašymo praktika, geras pirštų pamiklinimas, tikrai - kaip bendrinis pianino grojimas - kiekvienas iš mūsų turim susiderinti prie savo stilių, natų, minorų ir mažorų bei tempų, kitaip bejėgiškai stebėsime, kaip griauna mūsų sukurtas detales, personažus ir istorijos planus. Tai tiek mano pasamprotavimų ir potyrių bekuriant šią istoriją.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 11:52
Arba mes tiesiog pasidalinome savo mintimis apie žaidimą, nemanydami, kad tai bus palaikyta nepasitenkinimu ar panikavimu. Juk kartais smagu pasidalinti įspūdžiais dar vakarui nepasibaigus... :)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 11:42
Marquise žodžiai: "Arba mes visi galvojame, kad savo misiją galėsime įvykdyti vienu, paskutiniu ėjimu."
O man atrodo, kad judu su Omnia tikėjotės misijas įvykdyti trim ėjimais ir kai jums nepavyko, ėmėte panikuoti. Tuo tarpu Kailas Spenseris žaidžia ir mėgaujasi, niekur neskubėdamas. Gal kol kas reikėtų nusiteikti, kad būtent tai ir yra jūsų tikslas? Ar jūs norite kuo greičiau partiją užbaigti? Antra vertus, mano patarimas būtų labiau orientuotis į pagrindinių veikėjų tarpusavio santykius. Emocijos tegul trykšta, bet jos turėtų būti labiau ekstravertiškos ir veikti aplinkinius. Gal tokio patarimo pakaks? Nemanau, kad didelis mano kišimasis duos naudos. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |