Šlovė Mažvydui šlovė Mindaugui /te sprogsta pavyduoliai/ ne vienas dar nebuvo pakilęs i tokias kūrybines aukštumas juolab jei būt išdavęs nors mažiausią pirštelį
O jeigu tai būtų Kostas Kubilinskas? Prisitaikyti prie sistemos ir gyventi sau patogų gyvenimą yra lengviausia. O paskui išversti skūrą ir atgailauti. Negalima atskirti autoriaus ir jo kūrybos. Jeigu A.Hitleris ar J.Stalinas būtų buvę talentingi dailinininkai ar galėtumėm žavėtis jų paveikslais? Manau, kad Marcinkevičius nėra nusipelnęs paminklų ir klausimai dėl jo pagerbimo yra keliami teisingai. Jeigu statome paminką jam, tai statykime ir Salomėjai. Kuo ji blogesnė? Bet jeigu jau einame švariu takeliu, tai reikėtų apsivalyti nuo viso purvo. Daug dar sėdi aukštuose postuose tokių, kurie tiesiogiai dirbo KGB. Ir neabejoju, kad tiems buvusiems agentams ateityje statysime paminklus ir garbinsime juos. Na, o vėliau griausime ir peiksime. Tokia jau masių prigimtis. Todėl siūlau tiesiog liautis kovojus.
"Lietuvoje – naujas aistrų protrūkis. Buvau sau davęs įžadą vengti aštresnės leksikos, bet aplinkybės privertė padaryti išimtį. Tylėti nebegalima ir reikia kalbėti oponentų kalba, nes kitos jie nesupranta. Jau tapo tradicija, kad kai visuomenei ant galvos pilamos srutos ir ji įžeidinėjama vis labiau rafinuotomis formomis bei metodais, tvyro tyla. Lietuviška klasika, tas prakeiktas nuolankumas. Tai – apie išpuolius prieš Justiną Marcinkevičių ir iniciatyvą pastatyti jam paminklą. Nekalbėsiu apie paminklo projektą, tai visai kita tema. Visuomenei svarbiausia suvokti šio išpuolio anatomiją, kas už viso to slypi ir ko siekiama."