Lig šiol nesuprantu kokį uždarbį gali turėt iš kūrybos, kai lydi vien tik nuostoliai. Gal aš truputį ne į temą. Bet yra taip. Kad ir kokia kūrėja ar autorė būtum, patiri tik išlaidas pirkdama siūlus rankdarbiams. O su poezijos knygomis tik išlaidos leidybai. Na gal kūrybiniai mainai sakyčiau. Na bent jau man uždirbt neteko.
cut-up sudėtinga technika ir veikiau prieinama ne naujokui, o įgudusiam autoriui, kuris sugeba ne mėgdžioti, bet rašyti originalius tekstus. Karpyti gali bet kas, bet iš iškarpų sudėlioti naują kūrinį su nauja potekste ir visiškai kitokiomis idėjomis gali ne kiekvienas. Mažiau patyrusiam geriau "žaisti" su "fanfikais".
rudenėjam, o kur parašyta pagal taisykles, kad kopetėlės turi autorines teises čia prižiūrėti ir prisiimti atsakomybę už tai, kad autoriai piktnaudžiauja galimybėmis? Įtvirtinta atvirkštinė taisyklė - autoriai, talpinantys savo kūrinius, privalo gerbti autorines teises, jų laikytis ir jas žinoti. Administracija privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą apie galimai paskelbtą plagiatą ir tokį atradus, ištrinti iš viešos prieigos. Tai visai kas kita. Taigi, jokių malūnų ir jokių don Kichotų čia ir būti negali.
Nugi ne teisiniai dalykai čia esą, nekovok su savo susikurtais malūnais, kažkas sakęs, kad parašyk kada nors 100 proc. kūrinuką neprifarširuotą prisikolintų žodžių idėjų. Į teismą nepaduosi, o atmosfera kaip pripersta. Arba atvirkščiai, kiek klejojo latentic, būk tai jį vos ne visa RS kopijuojanti, tai tau kaip vanduo nuvarvėjo be reakcijos.
O baigėsi kaip ? Pagaliau atsirado reakcijos blokavimų ir trynimų, ko reikėjo nuo pat pradžių pradinių. Kai užsigavo asmeninė asmenybė.
Aš negaliu komentuoti Jūsų asmeninės nuomonės. Tai būtų neteisinga. Bet su pastoviu manęs "kuolinimu" Jūs esate labai mielas, nes primenate anime berniuką, dėl tam tikrų priežasčių tampanti mokykloje mergaitei už plaukų ir stumianti ją pastoviai į balą.:)
Aš sutikčiau su Ilgo brūkšnio pastebėjimu apie sceninės kūrybos ypatumus. Bet ar kas kada nors Lietuvoje matė teisinį ginčą tarp dviejų aktorių, kurių vienas teigia, kad kitas nukopijavo jo sukurtą sceninį įvaizdį. Su scenarijumi ir režisieriaus priimtais sprendiniais yra viskas paprasta. O su konkrečiu aktoriumi, kol nėra atgaminami neteisėtai jo vaidybos įrašai, jau sudėtingiau. Būtų panašu į anekdotą: naktį pusiaukelėje tarp dviejų teatrų susitinka du aktoriai. Kiekvienas rankose laiko po kanistrą su benzinu ir žiebtuvėlį. Vienas sako - einu tavo teatrą uždegti, nes tu mano vaidybą kopijuoji be mano sutikimo. Kitas sako - o aš einu tavo uždegti, nes tu tai darai be mano leidimo. O jei rimtai, ką turėtų nagrinėti teismas? Aktoriaus individualybę, asmeninių gebėjimų ir pasaulio suvokimo visumą, meninę pasaulėžiūrą? Teismo parinkti ekspertai turėtų spręsti tokius klausimus? Tada atsiranda dar vienas klausimas - o pagal tuos visus aspektus ar yra reikalingos specialios žinios? Apibendrinant, specialios žinios gali būti reikalingos tik vaidybos technikos ypatumams sulyginti. Visam kitam, jos teisės doktrinos aspektu nėra reikalingos, nes tai asmeninio vidinio vertinimo sritis. Gal kada nors ir bus tokių ginčų teisme, bet man iš karto gaila teisėjo, kuris pirmas tokią bylą nagrinės. Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismo praktiką ant jo "visus šunis pakars".