ŽVILGT Į SAVE

balandis 2010
  teka 06:55
leidžiasi 19:53
ilgumas 12.58

  Pilnatis
17 mėnulio diena

      Šiandien 8°C / 16°C, nepastoviai debesuota
      Rytoj 6°C / 9°C, protarpiais lietus

    1
    KETVIRTADIENIS
Hugonas Teodora Teodoras Rimgaudas Dainora

      Juokų arba melagių diena
      Pasaulinė paukščių diena

L. A. Seneka. Dorybė yra sugebėjimas tenkintis mažu.
AŠ. Aukštos frazės sublizga tik tuomet, kai jas apšviečia gyvenimas.
Iš mūsų prietarų:Nėščia moteris turi sekmadienį nieko nesiūti, nes vaikas nekalbės, jo liežuvis bus prisiūtas.
Lietuvių kalbos specialistai pataria: nepurkštaukite, kad po metų darbo Seime – vieni BAGOČIAI. Iš tiesių dauguma jų tapo TURČIAIS, TURTUOLIAIS. O svarbiausia  - ne vienas ten dvasiškai nepraturtėjo.

Geriau paklausyt protingo žmogaus barimo, nekaip kvailo pagyrimo
*********************
Baigiasi kovas. Balandis prasideda Melagio diena. Galėtų jos ir nebūti, nes ir taip nepasitaiko dienelės, kad nesumeluotume. Bet iš tikrųjų, kas atsitiktų, jeigu nemeluotume?
Manau, kad tai būtų didžiausias perversmas Žmonijos istorijoje. Net nemoku įsivaizduoti. Pirmiausia, matyt, pradėtų nykti valdžios institucijos su visais slaptais raštais, tarnybom, diplomatija, saugumu, teismais, kyšiais, sukčiais... O, Dangau! kokia milžiniška energija susitaupytų, atkritus poreikiui išlaikyti melą paslaptyje arba nugrimuojant jį kitokių prasmių pavidalais. Teisybės pavidalu – ypatingai.

Bet štai žvilgt į save. Kad ir svetainėje. Ir ką matau?
Šį kartą labiausiai akis užkabina „Discussio“ Taigi, tyliu suglaudęs ausis, o meluoti žadu toliau. Tiesa, pasirodžius jo aštuntam fragmentui „tiesa“ vis dėlto suabejojau, ar bus tęsinys, kadangi ne taip paprasti turėti Šklėriuose Dievą- žmogų, pasivadinusi Feliksu Miškiniu.
Kitas dalykas, kad praėjus laikui, matau, kad jau ir prie parašyto reikia ateiti ir taisyti, remontuoti. Bet idėja, mintis man patinka, ji nepaprastai plati ir mano galvai labai nelengvas darbas. Bet reikia krutėti, kol nors šitaip dar sugebu. Manau, kad tokiam darbui geriau priimtinas dienoraštis. Žiūrėk, gal kas ir pakuždės, kaip ką reikėtų padaryti geriau...
 
VARNAS GOLIUS
- Na-kąąą? Na -kąąą?
Grįžti, grįžti...

AŠ
- Varškė! varškė!
Matai gi, Goliau, kad grįžtu
Ir - o, gražuoli! - gera man,
Kad čia tave randu.
Man niekuomet tu nebūni toli,
Tačiau gimtam krašte
Kitaip ir tavo skrydžiai,
Ir gyvenimas atrodo.
Būk geras, pakylėk kaip kažkada
Aukštai į dangų -
Pamatyti noriu,
Kaip jie, šiliniai,
Kraštą laiko.

VARNAS GOLIUS
- Duok man akis.
Akis man duoki.
Sunkus esi
Argi pakelsiu?
Kiek pamenu -
Miškais apaugęs kraštas
Su Nemunu, Merkiu, Ūla
O Juozupukas barasi ir sako:
Mes - dzūkai
Esame viena tauta...
Ir nevalia akis šilais užstoti.

AŠ:
Negi sakau, kad mes ne dzūkai?
Bet smėlyje įaugę
Su pušim kartu
Kai keliam širdį,
Rodome į Marcinkonis.
Sukrito aplink juos kaip aviliai
Šilinių sodžiai -
Darželiai, Musteika
Zervynos ir Puvočiai...
Bet, ėgi, mielas paukšti Goliau,
Ar man tau apie tai kalbėti?
Mes esam dzūkai- miško žmonės
Mes - bitės viržių
Mes - išsilydę smaloje pušies -
Mes - Šklėriuose, Kabeliuose
Kelias suraišioti
Ir užlieti dangum... 
Lig Varėnos,  Merkinės, Liškiavos. 
(...)

Tai gal tiek...