Žvalgausi po Balsių dangų

matydamas debesį ir girdėdamas griaustinį. Laukiu lietaus. Tai nepatrukdė susirasti Tuba Mirum mano kūrinio "Išvakarėse nebūto" komentarą ir pasiimti jį čia, į dienoraštį.
Tuba Mirum:
Neskubrus, sodria kalba tekantis pašnekesys su... (turbūt) dienoraščiu. Su labai asmeniškais, matyt, iki galo tik pačiam Autoriui įskaitomais ir perprantamais ženklais.
Tikriausiai įmanomas toks žanras ir savaip gražus, bet ar jis pakankamai "kalbantis" su aplinka, su potencialiu skaitytoju? Nežinau. Man regis, čia labiau "daiktas savyje" – nepažinus "par excellence" :)
P.S. Balais vertinti nesiimu.