Viešas dienoraštis

Pliat, gražu pažiūrėt, kaip sulapojo medžiai ir tapo aplinka tirštesnė, nebe tokia kiaurai perregima. Taip norisi apglėbti kiekvieną parko beržą ar kaštoną, pabarškinti į kamieną ir pasakyti: "Tu maladėc! Būk visada toks kiets, ne kaip žmogus“ Sakau šuoksiu į kamufliažinę aprangą ir išnyksiu tarp tos augalijos...Vakar varčiau parduodamų butų sąrašą, tai radau vieną gražų, šviesų šiuolaikiškai sutvarkytą, per langą parko vaizdas, kone įdeali chruščiofkė konspiracijoms ar šiaip būti....Jūs pabandykit pavartyti tuos skelbimus, nuotaika nukrinta vien pamačius vaizdus...tarsi atsukus laiką 20-30 metų atgal...Galvojau, eisiu per bankus kaulydamas ilgametės paskolos tam gražiam butui, bet po to prisiminiau, kad dar neapsisprendžiau, kuriam iš begalės miestų norėčiau įsikurti...Tai numojau ranka ir keikdamas Seima, Vyriausybę, Prezidentę ir ypač SAVE čepsėdamas kramčiau juodą šokoladą ir galvojau: „Nieko tu tūpas Andriūcha šitam gyvenime nežinai, nesugalvoji, nesuvoki, neapsisprendi, nesupranti, nesurandi...tai ir eik...“ Ir nuėjau išsivirti atsibodusių ryžiu, su pabodusia mėsa...dar kefyro radau...ir bežiūrėdamas projektą „Tamsoje“ viską suvalgiau ir indus suploviau. Bendrike su naktiniais durų trankytojais mes gyvename pliat tvarkingai. O šaldytuve liko liūdėti dvi skardinės užsienietiško alaus...šaltas alus karštą vakarą liko nepaliestas...lengvas, putojantis svaigulys nepajustas. Taip ugdoma valia :)Gero savaitgaliaus, družokai!