Vieniša vakarienė

Už lango įkypai pasviręs spokso į mane per pusę apsišvietęs Mėnulis. Televizorius perduoda man snukerio vyksmą. Kitame kambaryje beprasmiškai šviečiasi liustra ir praviros durys man dėl to priekaištauja. Jaučiu visuotinį priešiškumą, net ir šildymas automatiškai tai įsijungia, tai išsijungia. Tik kažkoks kvailas nuomininkas, tai aš, sėdi ant sofos ir tūkstantį kartų kartoja tuos pačius akordus gitara - C, G, dm ir am.