kunix
-sugulovai-




liga gilyn nelyginant gylio ilga gėla
liegia neringą naglio negalės guolis o gal
legendos gludina glunda galanda gėles
legiono galybei lygybė įslegia slogą

gulintį padugnę – kur –  palaimintoji ekstazi  –
Angelija suteikia erdvei grindinį –

>

Balandžio antrosios dienos popietę į Maironio lietuvių literatūros muziejų rinkosi eiles kuriantis ar jų mėgstantis pasiklausyti jaunimas. Renginyje ,,Pietums – poezija" netradiciškai dalyvavo net keli jauni kūrėjai – Vidmantas Gudas, Kristina Juozapavičiūtė ir Audrius Martusevičius. Šiuos kuriančiuosius renginio organizatorės, muziejaus ekskursijų vadovės Deimantė ir Jolanta netikėtai atrado vis labiau populiarėjančiame internetiniame puslapyje www.rasyk.lt. Jauniems poetams kvietimas pasidalinti savo kūrybos vaisiais Maironio namų rūsiuose buvo maloni staigmena. Tačiau popietė prasidėjo ne nuo pačios kūrybos skaitymo, bet nuo autorių konkrečių eilėraščių apžvalgos.

Pirmiausiai tam tikrų sąsajų ir skirtumų tarp eilių ieškojo bei kuriantiesiems patarimus dalino literatūrologiją studijuojantis Remigijus Jakulevičius. Jis perskaitė jau anksčiau gautus kiekvieno renginyje dalyvaujančio autoriaus kūrinius ir stengėsi objektyviai juos įvertinti, išryškinti individualius kūrinių bruožus, bandė atskleisti naujos jaunų poetų kartos eilėraščiams būdingas savybes. R. Jakulevičius pastebėjo, kad jaunųjų kūrėjų eilės išsiskiria sklindančia iš jų energija; akcentavo, kad dabar rašančiųjų kūryboje dažni biblijos motyvai ir kad ši nauja karta ieško, mato ir rašo kitaip nei ankstesnes poetų kartos.

Pagrindinių popietės dalyvių kūrybos originalumu, savitumu netrukus galėjo įsitikinti visi susirinkusieji. Pirmasis savo aštuonis eilėraščius skaitė V. Gudas, pasirašantis Balto vilko slapyvardžiu. Šis dvidešimtmetis tiek kūryboje, tiek gyvenime beveik visuomet išlaiko pusiausvyrą. Anot Vidmanto, ir jo dievas elgiasi panašiai – daro ir gerus, ir blogus darbus. Kai kurie Balto vilko kūriniai pasižymėjo aštraus humoro doze ir nuoširdžiai pralinksmino publiką.

Rašančioji K. Juozapavičiūtė savo poeziją publikuoja tik internete. Mergina po eilėraščiais pasirašo slapyvardžiu Kristina Trumpai, tačiau, kaip paaiškėjo renginio metu, jai tiktų ir slapyvardis ,,slaptai", nes jos draugai tik kelias dienas prieš popietę Maironio namuose sužinojo, jog Kristina kuria eiles. Tačiau jaunoji poetė jau seniai turi vieną gerbėją – savo sesę, kuri renginyje ir skaitė lyrinius, subtilių emocijų kupinus eilėraščius.

A. Martusevičius, skirtingai nei kiti du dalyviai, neturi jokio slapyvardžio. Jis teigė, kad eilių turinys atitinka jo siekiamus tikslus – vaikinas žada šiais metais stoti į Kauno kunigų seminariją. Asmeniškų eilėraščių jis nepublikuoja. Pasiklausęs šio kūrėjo poezijos, kiekvienas, besidomintis literatūra, neabejotinai pajus Audriaus eilėraščių artumą kunigo, poeto Skaidriaus Kandratavičiaus kūrybai. Vyraujantis ypatingas žaismas žodžiais – tai taip pat vienas naujausių dabartinės poezijos požymių.

Pertraukėlių tarp pokalbių ir poezijos skaitymų metu gitaros muzikos garsiais pagrindinius dalyvius bei nepatingėjusius šiltą šeštadienio popietę praleisti vėsiame rūsyje klausytojus lepino J. Gruodžio konservatorijos studentė Ugnė Gumuliauskaitė.

Negatyvus

Negalyvus

.

Angelijos iliustracija – kaba „meninikas“ – iliuminacija




Įžanga:

Iliustruoti Angeliją reikia pasitelkiant blaivų protą –
Nepamirštant išmintingų žingsnių į "materealios" Materijos Moralumą – tikrą alkį –
Iliustruojant Angleliją brūkšniukais svarbu pabrėžti kiekvieną Lelijos įkandžio pašaukimą – kimimą
Turinys turi atspindėti kontekstą – teksto plėtotės vaisius – vislias vietas...

Malonės – „Dermavonės“ ovalas turi atspindėti Angelijos Meilę –
Arba pradžios ir pabaigos sueitį – intymiai nuoširdžias vietas nepamirštant –
Paryškinti pasemto šulinio valdens lytiškumo –
Iš veinusyk gali nepavykti – bet kantriai bedamos „adatų“  tušuotos drobės – išlįs –
Konpesuojant blogio ir gėrio ryšį – labai svarbu akcentui suteikti konstarsto principą.

- Plaukai -

Angelijos plaukai dažnai turi aureolę – kaip nedažnas meninikas vaizduotę –
Parašytas palyginimas – kelias į ramybės tolio pavėsį –
Arba savo plaukais mėgsta uždengti kuklią diemedžio  prigimtį –
Gimdami visi verkia bet tik iš malonumo – nors meninės vertės mutacija nevyksta–
Viskas palikta Šventųjų ir „išganančių“ ginančių įšventimo šventime.

- Rankos -

Anglelijos rankos dažnai būna tvirtos kad pakeltų nukritusį Nobelį – arba aukštą antikvarinį snobą ...
Ir be pavidalo pastumėtų gulintį padugnę – kur –  palaimintoji ekstazi  –
Angelija suteikia erdvei grindinį – nes grindys veda į blyksinčią Miesto Misterija –
O pastaroji nepripažįstamai žinoma tik Jai – Ministerijai...
Trapios rankos reikalingos vienišai medicinos seseriai – dėvinčiai baltą vaistuotą „chalatą“
Turinčiai vandenuotos gyvenimo Duonos ir džiovinančios gerklę – "diegtenės"
Turinčiai Rūpestingai pernokusios dušios atodūsį – apleistas apmirusias dalis...

- Kojos – Galva -

Kojos tegul bus pavaizduotos su rožių mažyčiais dygliukais – bet ne – dalgiais
Nes lengvas badymas priverčia – greitai bėgti neužsilikti –
Galvas tegul dengia aureolės – kas akyvaizdžiai matoma nepanaikinama...

- Pečiai -

Lengvai krintantys levo šilko drabužiai turėtų neapkrauti naštos –
Viejui plazdenant juos te iškils dar lengvesni sparnai – nešantys –
Verkiantysis – te pasimyli su Mylimu – ir nepaliekančios visuomenėj mirštančios mirkstančios Angelijos.

- Pabaiga -

Čia neaptarta daugelis dalių – pamirša visas kūnas – kaip be sąžinės graužaties užmiršta „Madona“
Mutacija – izoliacija vyksta „nematančiuose“ gyvenimuose – stiklinėse menėse – sudužta „krištoliniai“ Algelai
Paslėpdamos šešėliuotos pastelės nenumatytai artinančios Apaštalų preliudijos – išblunksma alpsta draikaluos - akiratis
Užbaigiamai Sek (su) – įdegina įdiegiamai visa save – kas buvo eilėraščiuotai - iliustracijoj pasakyta.

Atsisveikinimas per pasisveikinimą




Geležinės grotos –  į dvasinio pasaulio horizontalę – remias –
Varvančios – „kaifuojančios“ – nuokritos – vertikaliai veda...
Pro perspektyvos tiesę riedanti minia – eina –
Vigilijos – elegijos – tiesių linijų Viešpats – kantriai rymo.

Šalia Įkaitų – Įkaitusios palaimintos širdies personifikacijos –
Prie nulinkusiŲ –  jaunŲ ir senŲ galvŲ –
Prie budėjimo ramYbės – kantrios piligrimYstės –
BaltĄ rūbĄ išeinant sutinka gilaus nuovargio kupinos akys.

Atsisveikinimas – atviras pasisveikinimas – su buvusiu ir sugrįžtančiu –
Bridimas į realizuotai nostalgišką pažinimą – žinojimą – į skaidrias mintis...
Asisveikinimas – ne – ne vaikystės – šauklys
Bet – „Tave pašaukusios kūdikio pėdos“...

-  “ *Pater” -




Nušluostytos Šventojo kojos – avelių keliai – Pater –
Paleistas Baltas  paukštis į gilų dangų – nemiršta –
Ašarų takas auksinėm dulkėm nusėtas – sakrali – dangiška Karalystė –
Brolis  – varpai – žvilgsnis –
Sulietos degančios širdys lyg nuolatos budinčios žvakės –
Mirty smilkstantys pamokslai – minties lygtys –
Moralės – moralioji dimencija – Maldos – prasmę įgavusios valandos –
Teologinė malonė pasakanti “ * Totus Tuus” – kaip seklus vanduo –
Almančio orumo kapai – Rojus –
Biblijos santarvės  kelias į vidų  – glamonės –
Tolimas – artimas – galimas – pažinimas…
Popiežiaus smegenys – vienas pavasaris – vienas dangiškas lopinėlis –
Tūkštančiai nuostabių upių –
Šventas sielų plazdesys kaip dangus – krūtine palaimina Būtį –
Pauksčiai – ir sielos pakyla – į žymią – žemę – srūvančia – varvančia Meile…
Kai nurisi noriai tolygiai prilieski šią  Lyra – dar kartą.


lot. * Tėvas
lot. ** Visas Tavo