"tu daug matei priimk ir sodą ir erškėtį tu sumokėsi tai ką dera sumokėti kad virtus vakaru patvirtintų diena jog negamdų šimtai bet muzika viena". T.Venclova

"tu daug matei priimk ir sodą ir erškėtį tu sumokėsi tai ką dera sumokėti kad virtus vakaru patvirtintų diena juk negamdų šimtai bet muzika viena". T.Venclova

šiandien pardardėjau namuos - tik - čia jau nelaukia nei šuo - kurį teko atiduoti pažįstamai - Mamai mirus -

Spygliais subadytą mirtingą gyvenimą – globi mums –
Palaimini Savo veido šviesa – gyvybės pradžią –
Turi Savy sukaupus karčios nevilties – ir lašelį stebuklingo džiaugsmo –
Tačiau dalini tik vieną – Gyvenimą – sklendi į saulę mūsų vaikišką žvilgsnį...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nors kojose sukaupta sunki našta verčia parpulti žemėn –
MAMA – sugebi pakelti skausmą – liūdesį – „strėlę“ širdy –
Kurį suteikiam dažnai pamiršdami MOTINOS šventas rankas – ilgesį –
Nuoširdų – bėgantį į visos esybės Meilės jausmą –
Pastoji siaubingą – kartais skaudų ir kraujuotą vėją –
Dalini Save – Savo gyvenimą keiti į „svetimą“ –
Dažnai nereikalaudama nieko –
Kaip sustingsta gruodo šalty žodžiai tariantys vieną:
„Gyvenimas – ir mano dvasios dalis – jūs“ – Mama – Tu būni visada arti širdies –
Kai vaikiška nepagarba – padarytas grubus poelgis slenka
Jis lieka nematomas – Tu apanki
Tada Tavoji Motiniška meilė nesilpsta –
Ji dar labiau stiprėja žydi liesdama šventą tikėjimą – šventą Tavo būtį...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kada medžių šakos numeta margus lapus – rudens soduose –
Ir pučia žiemos speigas – atneši savo Delne mums birželio vasarą –
Glostai – ir tiki gražia ateitim –
Užgesus dienos saulės spinduliam – atbėgdama dalini juos visiem –
Šiems Tavo poelgiams nėra pabaigos – nėra nusakančių Juos žodžių.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Tyla – paslaptingai Tavo akyse įprasmina viltingą dieną –
Kurioje niekada nebūna nykaus vakaro – tuo labiau gilios nakties –
Ir tada – kada atsiduriam ties praraja – kai nesimato pagrindo ant kurio galime atsistoti –
Nuoširdžiai paklodama Save leidi mums nematant Tavęs žengti....
- Brangiai Mamytei atminti - - 2005 -

Mamai
Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.
Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.
Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.
Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.
Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.
V. Pancernienė
Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.