Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

Mamai

Aš žinau, mano mylima mama,
Manęs grįžtant ne lauki namuos...
Seni topoliai REKVIEM šlama
Ties pakrypuosiais kryžiais kapuos.

Pro šiuos medžio vartus įėjai
Čia smėlėtu taku kažkada...
Ir pakvipo egliniais sakais
Kapinių koplytėlė ankšta.

Ir į karstą paskui subildėjo
Sušalusi žemė dusliai...
Aš menu, kaip mes tyliai nuėjom,
Tave amžiais palikę čionai.

Bus ruduo, bus vėjuota ir šalta,
Blyški saulė į debesį leisis...
Skarale apsigobusi balta,
Tu manęs aplankyt neatleisi.

Rymo kryžiai - šešėliai juodi,
Seni topoliai REKVIEM šlama...
Man paliksi kaip skausmą širdy
Tu gyva, mano mylima MAMA.

V. Pancernienė

Iksėkis ramybėj, mylima Mamyte, Tu visada gyva.

nekabėjimo nekalbos nebylumo kaip išminties ir prabilimo kaip subrandintos minties dienos atsilanko vis dažniau ir dažniau būtent tada ramybė yra kaip romuma ir romuma kaip realybė priverčia gyventi dėl ekstazės ir sumaišties ir išminties sintezės sintetinės tezės o gal visiškai naturalaus gyvenimo/

*** *** *** *** ***
  ***  ***  ***  ***
*** *** *** *** ***
*** *** *** *** ***
*** *** *** *** ***

linkiu lanksčiai lankstausi ir nešu linkėjimus nuo Šiluvos -

-Na ką Šiluvon-visiems linkėjimai-