rašyk.lt: Dienoraštis -> zebr slepiasi nuo rašyko

Ir kai Paršelis liūdnai pažvelgė, Nulėpausis dantimis nutvėrė balionėlį ir atsargiai įdėjo į puodynę; tada ištraukė jį iš puodynės ir padėjo ant žemės, paskui dar kartą paėmė ir dar kartą atsargiai įdėjo.

A. A. Milne

***

spausk

O_ooo

***

"Dažniausiai, jei padarai kokią nors kvailystę, pavyksta išsisukti ir išlipti iš balos sausam. O jeigu taip sekasi dažnokai, lengvai imi tikėti, kad šitaip seksis visada. Tai yra amžinai."

Barbara Park

***

"Pamenu vieną išvyką. Vieną iš tų, kai plaukdavom pažiūrėti saulėlydžio virš sąsiaurio, užmesti tinklų ir pažvejoti. Senoji meškerė. Tėtis sėdėjo prie variklio, aš valties pirmgalyje. Jo barzda buvo rusva, o akys - žydros. Žinau ne tik iš nuotraukų. Tiesiog žinau, ir viskas. Buvau dar visai maža, kai jis dingo, tačiau kai ko nepamiršiu niekada. Prisimenu sumišusį su variklio gausumu suolo girgždėjimą, kai tėtis taisėsi patogiai atsisėsti prie vairo. Džergžt džergžt. Tokių garsų nebeišgirsiu. Reikėjo juos sukaupti dėžutėje, kaip žmonės kaupia smėlį iš dykumų ar paplūdimių,kuriuose teko lankytis. Man reikėjo kauptui Serviko garsus taip, kaip kiti kaupia prisiminimus iš Pietų."

Hilde Hagerup

***

"Ir ten vienas prie kito eilėmis stovės pienių vyno buteliai - jie švelniai mirgės kaip besiskleidžiantys ryto aušroje žiedai, ir pro ploną dulkių sluoksnį spindės šio birželio saulė. Pažvelk pro šį vyną į vėjuotą žiemos dieną - ir sniegas ištirps, pasirodys žolė, ant medžių atgis paukščiai, lyg milijonai peteliškių suplazdės vėjyje lapai ir žiedai. Ir netgi dangaus spalva pasikeis iš pilkos į žydrą."

Ray Bradbury

***

"Suaugusieji visuomet elgiasi taip, lyg mus puikiai pažinotų. Iš tiesų nė nenuotuokia, kokie mes."
-
"Tasai Dabar buvo akimirka, kai troškau vėl būti maža mergaitė. Užsnūsti mamos skreite. Arba miegoti lovelėje iš dviejų kėdžių močiutės virtuvėje. Suaugėliai sėdi aplink stalą ir pasakojasi, kaip būdavę anksčiau. Tas istorijas, kurios prasideda žodžiais "ar dar prisimeni.." Kaip storasis dėdė Evaldas nukniaukė nuo Kalėdų eglutės mažąjį auksinį smuikelį, o kai buvo dalijamos dovanos, ant jo lėkštelės gulėjo tik šienas. Tik šienas!
Ir storasis dėdė Evaldas su cigaru iš to tik juokiasi, tarsi nebūtų nieko juokingiau už šieną lėkštėje Kūčių vakarą."

Jutta Richter

***

"...Pašokau lyg įgeltas, nes vėjas atplėšė langą, ir paaiškėjo, kad pasaulyje esama tokių dalykų kaip smulkūs lietaus lašai ir kvapas kurį skleidžia šlapi šoto medžių lapai - ne menkesnių stebuklų už kokios violetinės Saulės patekėjimą kitame Visatos pakraštyje... Išlindau pro langą ir patraukiau bastytis po miestą. Apėjau visus tiltus - juk prisimeni, kiek tų tiltų Ketaryje?- gėriau kažkokį birzgalą naktinėję užeigoje kvaisdamas nuo skonio juslių intensyvumo, stengiau paliesti rankomis viską, ką įmanoma liesti, kad įsitikinčiau, jog tai yra tikra... O gal - kad tikras esu aš pats. Kas tiesa, tai tiesa: tą naktį pagaliau vėl tapau" tikras" ir vos nekvanktelėjau nuo sugrįžusio pojūčių aštrumo! Prisipažinsiu, lig šiol neatsižaviu savo paties egzistavimo faktu ir kiekviena žolele po savo kojomis: turiu su kuo palyginti, vis dar prisimenu laiką, kai gyvenau pasaulyje ir bemaž nieko nejaučiau... Tada šiaip taip suėmiau save į rankas, ir grįžau tarnybon. O gudruolis Machis tris valandas bambėjo ant manęs už pravaikštą. Dabar suprantu: jis trinko mano kailį, kad nepakvaiščiau iš laimės..."

Maksas Frajus

***

Savaitgalinėji, Mio?
Aš tai taip. Visąlaik tik tinginiauju. Ir gera. Labai labai gera.
Sužavėjo tavo rekomenduotoji knyga, tikrai sužavėjo. (:
Ech, Mio, tik savaitė mokslų teliko. Jau žiema. Jau trečdalis mokslo metų praėjo. Negali būt. Netikiu. Nea, aš sapnuoju.
Laikas pradėjo tekėt greičiau, daug greičiau. Gi dar atrodo visai ką tik praeitos Kalėdos buvo..

(Skyliop.)

1 2 3 --- 6 --- 9 --- 12 --- 15 --- 18 --- 21 22
[iš viso: 217]

Meniu