(:
Hm. Vakar puikiai praleidom vakarą. "Nū tas, kur su kriaukle vietoj nosies?" :)
Man patiko, hah. Katašunis sukūrė žavią nuotaiką, tas kriauklėtas taipogi.
Tik va lietaus gali nebūt, sniegas iškart.
O šian. Hehe, Rudu du, rudu du, aš labai durna ūhū ((:
Kažkaip gera dabar. Bet tavęs vistiek pasiilgau, Mio.
(Durys į vasarą. Bet ne dabar)
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
***Ei,Mio. :)
Šiandien pradėjom žaist prieškalėdinį slaptą draugą. Prieš pirmą pamoką tik ir keliavo visur visokios dovanėlės. Che,buvo smagu stebėt. (: Maniškis 'globotinis' labai apsidžiaugė, hah. :) Dabar piešiu ežiuką. Taip, tam laiškučiui, Mio. Tam pačiam.. Šian vis neatsigeriu kubuš. Matyt, susirgau tavąja liga, Mio ;) Pasakyk - specialiai užkrėtei, ar netyčia? (: Gerai, bėgu bėgu. Miestan, sc. :) Myl, Mio. (Aš. Esu. Siena. Plyšys. Kairėj. Ir. Dešinėj. Per. Tą. Plyšį. Įsimylėjeliai. Šnabždėsis. Šnabždu. Šnabždu.) ***Nuo šiol tu būsi Mio. Taip, beveik kaip iš tos knygos. :)
Šiandien išsitraukėm lapelius. Tokiam žaidimui. Buvo įdomu žiūrėt į visų reakcijas. Gauruotas parlėkė suolan laimingas laimingas. FPŽ šypsojosi. Riū tviskėjo laime. Mažė nusivylė. Dūmis kaip visąlaik nustatė savo įprastinę sielvartingą miną. Ryč irgi nudžiugo. Beveik visi - laimingi (oho, stebuklas, negi ne, Mio? :) ) Auklėtoja atskaitė įprastinę 'paskaitėlę' apie gyvenimo prasmę. Visi miegojo arba skaičiavo praskrendančias varnas (o gal varnėnus - koks skirtumas? :) ). Atrodo, ji to nepastebėjo. Ir gerai. Dauguma buvo patenkinti, kad gale nepasirodė Eglė. Nebuvo visokių "Aš tokioj klasėj nedirbsiu", "Prašom su manim nekalbėt tokiu tonu" ir panašiai. Atrodo, diena nusisekė, Mio. Ai, Mio, dar šis tas - elitas išmoko gero elgesio. Nereikėjo rašyt, nereikėjo. ;) (Paspauskit. Užvežė mane, labai. Neatsiklausau. :) ) ***Nuo šiol tu būsi Mio. Taip, beveik kaip iš tos knygos. :)
Šiandien išsitraukėm lapelius. Tokiam žaidimui. Buvo įdomu žiūrėt į visų reakcijas. Gauruotas parlėkė suolan laimingas laimingas. FPŽ šypsojosi. Riū tviskėjo laime. Mažė nusivylė. Dūmis kaip visąlaik nustatė savo įprastinę sielvartingą miną. Ryč irgi nudžiugo. Beveik visi - laimingi (oho, stebuklas, negi ne, Mio? :) ) Auklėtoja atskaitė įprastinę 'paskaitėlę' apie gyvenimo prasmę. Visi miegojo arba skaičiavo praskrendančias varnas (o gal varnėnus - koks skirtumas? :) ). Atrodo, ji to nepastebėjo. Ir gerai. Dauguma buvo patenkinti, kad gale nepasirodė Eglė. Nebuvo visokių "Aš tokioj klasėj nedirbsiu", "Prašom su manim nekalbėt tokiu tonu" ir panašiai. Atrodo, diena nusisekė, Mio. Ai, Mio, dar šis tas - elitas išmoko gero elgesio. Nereikėjo rašyt, nereikėjo. ;) http://www.cha.lt/2006/12/12/melancholiska_dainele.html (Užvežė mane, labai. Neatsiklausau. :) ) ***O man patiko draugiškai kartu apvarinėti geografijos mokytoją, patiko, kad ir kaip tai būtų negražu, kad ir kaip dėl to būtų gėda. Nū tiesiog. Dėkinga už tokį malonumą, tau, gauruotas.
Ir nesikirpk savo gaurų, kad ir ką kiti besakytų. Man patinka, tavo podurnę fizionomiją užstoja - vis šis tas. :) Ir neklausyk to, nū gi žinai. Hah. :>Vi<: Ech, tu, gyvenime nelemtas, ir kodėl dar - pusantrų metų? Stengtis, stenėt reik, vi, stengtis. O tu, gi, beviltiška tinginė. Taip, taip, aš gi žinau. O galėčiau susitrumpint. Hah, tinginė. :> (Tai mano širdy, mano širdy, mano širdy..) ***"...kad ponas Andė Pu gimė 3162 metų 222 dieną. Nuo pat gimimo augo ponios Chezos tėvų namuose,nes vaikams neleidžiama būti jokio ordino rezidencijos teritorijoje.. 3183 metų 233 dieną Žaliųjų Mėnulių ordino rezidenciją sudegino karaliaus ir Septynlapio ordino jungtinės pajėgos. Zochma ir Čiorkas Pu, taip pat ponia Cheza Ruma žuvo ugnyje. Antraisiais Kodekso Epochos metais buvo paskelbtas garsusis Jo Didenybės Gurigo VII Karališkasis įsakas dėl specialių karališkųjų lengvatų Sumaišties Laikais žuvusiųjų giminaičiams..."
Maksas Frajus ***Durniai, tie urviniai žmonės. Be mėlynos ir be žalios - kaipgi?! Nesusipratėliai. :>
Kiškutis antrą kartą pagrobtas. Visuotinis gedulas. ***" Pasukęs už kampo klausau, kaip vienas berniukas verkia, o mokytoja jį bara ar guodžia. Dar toliau išgirstu didžių žmonių vardus, žodžius apie dorovę, meilę tėvynei, drąsą. Paskui viskas taip nutyla, kad negaliu patikėti, jog čia sėdi septyni šimtai mokinių. Staiga nuskamba linksmas juokas. matyt gerai nusiteikęs mokytojas iškrėtė kokį pokštą."
Edmondas de Amičis ***" Jos žvilgsnis atrodė labai draugiškas. Bet tai buvo savotiškas draugiškumas. Nešališkas, rimtas, kupinas melancholijos, graudus, neįgalus padėti.
Jau buvau matęs tą keistą išraišką. Kur? Prisiminiau mažulytę beždžionėlę ir miniatiūrinę gazelę, aplankiusias mane trobelėje. Didelius tamsių Patricijos akių gelmėje vėl regėjau paslaptingą gyvūno žvilgsnio liūdesį. Bet mergaitė mokėjo kalbėti." ***"Jos žvilgsnis atrodė labai draugiškas. Bet tai buvo savotiškas draugiškumas. Nešališkas, rimtas, kupinas melancholijos, graudus, neįgalus padėti.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |