" Pasukęs už kampo klausau, kaip vienas berniukas verkia, o mokytoja jį bara ar guodžia. Dar toliau išgirstu didžių žmonių vardus, žodžius apie dorovę, meilę tėvynei, drąsą. Paskui viskas taip nutyla, kad negaliu patikėti, jog čia sėdi septyni šimtai mokinių. Staiga nuskamba linksmas juokas. matyt gerai nusiteikęs mokytojas iškrėtė kokį pokštą."
Edmondas de Amičis