Praėjus keletui dienų, kai sušukavau jos plaukus paskutinį kartą, ir iš šukų surinktus plaukus pakišau po kepuraitės krašteliu, pastebėjau, jog jos plaukų namuose niekur nesimato.. nei vieno. Anksčiau jų būdavo pilna ir visur. O dabar išeidama lyg pasiėmė juos su savimi. Ji teikdavo reikšmę plaukams. Įdėjome jai kelionėn ir jos seserų plaukus, kuriuos išsaugojo bene 80 metų.

1923-04-06 - 2017-07-27

Pritūp€ tas žaliuokis. Krypteldamas šonan pasilenkė prie manęs, ir sako:
- O žinai, kokie keisti jūs padarai gavotės! Heh.. tokie kūdikiški..
- Taip? Ir po milijonų metų? - nedrąsiai nusistebiu.
- Na, jus neįtikėtinai ilgai ir giliai jaudina tokios smulkmenos. Štai, kad iš pat pradžių buvote suplanuoti žalios spalvos oda, kaip tie augalai, gaminti deguonį;
įvairiaspalviais, hmm..kaip čia pasakius... karčiais. Buvot tokie gražūs. O va! kokie tapot, pliki bespalviai.. monstriukai.. Nauda kokia? Supranti?
- Bet jūms pagailo mūsų, - mostelėjau aprėpdamas visą hotizontą, lyg parodydamas visą žmoniją.
- Svarstome. Jūs riboto spektro, nes taip sukūrėme, kad nekomunikuotumėte su kitomis rūšimis. Bet kitos rūšys pradėjo jumis per daug domėtis. O tai slapta, supranti.
- Yra kitų rūšių?!
- Na va, ir vėl tas vaikiškas naivumas.
- ?..
- Žiūrėk. Paimu plauką ir nuskaitau visą informaciją ne tik apie tave, bet iki šaknų, - kilsteli klausiamai vieną antakį. Lyg suteikdamas paskutinę malonę.
- Per daug klausimų... Ar mus suvalgysite? Jei taip, tada be skausmo..
Jis stipriai nusikvatojo.. kvatojo.. kaip žmogus. Tuokart virpėjo žemė ir viskas aplinkui su manim. Jis ėmė gelsti, persišvietė kaip salotos lapas šviesoje. Jam buvo smagu.

paklausi, koks gyvis įguli
į patalus šitokį laukinį kvapą.
nuo plauku ir odos geriasi
muskusas ir  argano aliejus

neprisimeni vakar dienos
kaip ir rytojaus

tamsoje mane išduoda traškančios pėdos
sapne
išgirsti lūžtant pirštikaulį balerinos puante.
--
šikšnosparnis gaudo ir renka garsus pastogėje
po kaulelį sudeda pilkapį po savo lizdu
virš mano kapo surenka
po patį mažiausią vabzdelį
po to ilsisi medyje
su visais nubyrėjusiais
žaliais obuoliukais
į pašaknes kurios ardo palaikus
paliktus išsinėrus sielai
išėjusios 'jete' žingsneliu
sugautos vabzdžio reinkarnacijoje
po didžiojo baleto stogu

be stogo sapnuoju..

"it's so strange that
autumn is so
beautiful,
yet everything
is dying."

niūru ir keista

atrodo, žvaina ledo pati
beldžia kulnais į grindinį,
laigo ilgais žilais plaukais,
stingdo ir gurina dūžiais

1dien1 dien1 esi,kit1 pakimbi ant plauko :'(