o jei 1 dieną aukščiausiasis mums pasakys:
- kai mirsit - nieko neliks iš jūsų: jokių reinkarnacijų, ir jokių dvasių..
- esat intelektualios žolės.
ar imtume daryt kas papuolė, daryt, ko dar nedarę, nepatyrę, kaip tas senelis iš reklamos, paragavęs gaivaus gėralo..  imtume žolėti/žvėrėti ir net pamiršti daugintis, rūpintis palikuonimis. . et

apžiojusi tavo lūpas urzgiu
slysti
lyg paklodė guliesi man ant rankų,
slysti slysti žemėn
ūko lašeliais drėgsti.
Iš burnos išpūčiu garus.
vėsoka
susisupu į delnus
taip visada pradingsti,
nespėjus man tawęs sučiulpti

a) tamsoje gyvenantys - bespalviai
b) jie tikrai ne juodi
c) todėl jie bet kokioje pritemoje yra nematomi

trichromatai-dichromatai-monochromatai
žmonės

Daba tikrai nuoširdžiai norėčiau šokti lambadą iki ryto

Staiga prisiminiau tikrą dalyką, negalėjau to neužrašyti:
kaip pradinėje mokytojai aiškinau apie baisią ligą, buvau girdėjusi apie ją iš senelės. Pasakojo, kad viena stoks vokietis supuvo gyvas - mėsos gabalai krito nuo jo, jam dar gyvam esant.
Prisimenu, kaip aš ją nustebinau, kaip ji pasibaisėjo... aš pasijutau išdidi, sugebėjusi šokiruoti mokytoją.
Tik nepamenu, kokį ligos pavadinimą pasakiau - tirperis ar sifelis

aš - sapnų pardavėja

pakišau drambliuką po marškiniais

man kartais norisi Jus pradurti su adata;
kaip pasipūtusį baloną