neprisimeni vakar dienos
kaip ir rytojaus

tamsoje mane išduoda traškančios pėdos
sapne
išgirsti lūžtant pirštikaulį balerinos puante.
--
šikšnosparnis gaudo ir renka garsus pastogėje
po kaulelį sudeda pilkapį po savo lizdu
virš mano kapo surenka
po patį mažiausią vabzdelį
po to ilsisi medyje
su visais nubyrėjusiais
žaliais obuoliukais
į pašaknes kurios ardo palaikus
paliktus išsinėrus sielai
išėjusios 'jete' žingsneliu
sugautos vabzdžio reinkarnacijoje
po didžiojo baleto stogu

be stogo sapnuoju..

"it's so strange that
autumn is so
beautiful,
yet everything
is dying."

niūru ir keista

atrodo, žvaina ledo pati
beldžia kulnais į grindinį,
laigo ilgais žilais plaukais,
stingdo ir gurina dūžiais

1dien1 dien1 esi,kit1 pakimbi ant plauko :'(

liko ant liežuvio kauburio šliūžė nei nuryt, nei išspjaut

"Atleisk, aš kvepiu avimis".
"Žinau - tu piemuo".
Taip kvepia ir kojinės,
kurias gaunu siuntinyje
iš kaimo. Močiutė mezga.
Įkvepiu ir prisimenu mudu vasarą.
Po kiek laiko jos išsikvepia.
Močiutė dažnai jas siunčia, kad
Prisiminčiau tave, kurio nėra.

"gyvenk arba mirk kiekvieną dieną"

šiandien neprabudau, miegojau kaip akmuo,
taip sunkiai ir jaučiuosi, gal betono pripilta galva.