nieko nėra.

Jau nusibodo metro apsimetinėti, jog nieko neapžiūrinėju.

Šitas vėjas...šniokščia nenustodamas..kaip miegoti

Teorija, kad pirmasis skaičius begalybė buvo tavo.
Nuobodžiai įrodinėjai, tad masčiau apie žvaigždynus
Užsimiršus kvailai paklausiau kas ką pabrėžia - žvaigždės dangų ar dangus jas. Tada kilo nejauki pauzė,
ir tada.. atsirado nulis.
juo buvau aš.
Ne tiek jau ir mažai...
Kai esi atskaitos taškas toj tavo begalybėj

po 2d į uk

U+13080

U+00A6

1

vakar du metai kaip nebėra mūsų mielosios.

rūgštus prasigraužė pro ..
aprūko kraštai
aš tada užpešus žiūriu į jį -
koks neperprantamas, visa laimė,
kitaip - nuobodus
bet jis niekam neskirtas
todėl toks yra
Bet bus kas palies
To nežinosiu
Todėl nenuobodu