-

xrsts vskrs

Thx

kam tos gėlės

pavargau nuo žmogų

pelkių ugnis - žiburinio širdis

nors istorijos ir nepakeisi -
lėktuvu - laiko mašina -
gali nusikeli keletu valandų
į priekį ar atgal.

Gali keliauti laiko juostomis,
bet laiko nenugalėsi,
kaip ir bekraščio horizonto.

Manąjį juosia miško juosta
tik niekaip jo neprieinu -
vien pavieniai medžiai.

šiandienos tolimam kelyje
mašinas praryja tiršta
tirpstančio sniego dvasia.

dabar atrandu, jog
ši migla prarijo ne tik
kelią, o ir  horizontą.

išnyra žibintai, paslaptingai
išryškėja forma.
mintimis nusikeliu į pelkės
tokiu oru ten -
iš kuprotos senės ar
gulinčio girtuoklio formų
išsineria kelmai ir šakos

tik nebandyk vytis ar
stovėti vietoje - pražūsi.
pelkių ugnis šalta,
kaip giltinės prisilietimas

zx

dugnas plynas
mėnuo  beausis
bėgam toli toli
pargriuvę nuo akių
toli
kol beliks irenos
kiaurai perpučiamos
bėgančios
beprasmybės
grynos

Linksmų,      gerų
švenčių užsukusiems!

voras myli kampus
kiti - trikampius.

>|<