pelkių ugnis - žiburinio širdis
nors istorijos ir nepakeisi -
lėktuvu - laiko mašina -
gali nusikeli keletu valandų
į priekį ar atgal.
Gali keliauti laiko juostomis,
bet laiko nenugalėsi,
kaip ir bekraščio horizonto.
Manąjį juosia miško juosta
tik niekaip jo neprieinu -
vien pavieniai medžiai.
šiandienos tolimam kelyje
mašinas praryja tiršta
tirpstančio sniego dvasia.
dabar atrandu, jog
ši migla prarijo ne tik
kelią, o ir horizontą.
išnyra žibintai, paslaptingai
išryškėja forma.
mintimis nusikeliu į pelkės
tokiu oru ten -
iš kuprotos senės ar
gulinčio girtuoklio formų
išsineria kelmai ir šakos
tik nebandyk vytis ar
stovėti vietoje - pražūsi.
pelkių ugnis šalta,
kaip giltinės prisilietimas