kaip įtemptos, dailios kojos brėžia ratą

tamsoje mane išduoda traškančios pėdos
sapne
išgirsti lūžtant pirštikaulį balerinos puante.
--
šikšnosparnis gaudo ir renka garsus pastogėje
po kaulelį sudeda pilkapį po savo lizdu
virš mano kapo surenka
po patį mažiausią vabzdelį
po to ilsisi medyje
su visais nubyrėjusiais
žaliais obuoliukais
į pašaknes kurios ardo palaikus
paliktus išsinėrus sielai
išėjusios 'jete' žingsneliu
sugautos vabzdžio reinkarnacijoje
po didžiojo baleto stogu

be stogo sapnuoju..