Pagaliau...
tikiuosi...
susiprotėjo...

Štai ir aš!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!:)))

LIETUVA!
LIETUVA!
LIETUVA!
Valioooooooo!:)
Jiiiihaaaaaaaaaa!!!:)))

Nu po šimtais... kas čia dabar???

color=[yellow]LIETUVA![/color]
color=[green]LIETUVA![/color]
color=[red]LIETUVA![/color]
Valioooooooo!:)
Jiiiihaaaaaaaaaa!!!:)))

Ot, velnias ar angelas (who knows!)... ne taip parašiau...

color=yellow]LIETUVA![/color]
color=green]LIETUVA![/color]
color=red]LIETUVA![/color]
Valioooooooo!:)
Jiiiihaaaaaaaaaa!!!:)))

„The last that ever she saw him
Carried away by a moonlight shadow
He passed on worried and warning
Carried away by a moonlight shadow.
Lost in a riddle last saturday night
Far away on the other side.
He was caught in the middle of a desperate fight
And she couldn´t find how to push through

The trees that whisper in the evening
Carried away by a moonlight shadow
Sing a song of sorrow and grieving
Carried away by a moonlight shadow
All she saw was a silhouette of a gun
Far away on the other side.
He was shot six times by a man on the run
And she couldn´t find how to push through

I stay, I pray
I see you in heaven far away
I stay, I pray
I see you in heaven one day“

// Mike Oldfield "Moonlight Shadow" //
// Čia ne visa... //

Susimąsčiau... apie draugus. Apie tikrus draugus! Ir pamaniau, kad tokių nėra. Kad jie - tik iliuzija, nes anksčiau ar vėliau tenka pajusti tai, ko, rodos, geriau niekada nepajustum. Labai gerai pažįstu tą jausmą. Iš pradžių maniau, kad jis niekad nedings. Bet dabar apie tai nebegalvoju. O jei ir pagalvoju, tai nebeskauda. Nusprendžiau išmokti šią dainą. Todėl skiriu ją vienam žmogui, kuris dabar LABAI toli. Tas žmogus - vienas iš tų „tikrų“ draugų... Ir jis, beveik 100%, kad niekada neperskaitys to, ką dabar rašau. Net nežinau kodėl ŠIANDIEN nusprendžiau tai padaryt.

Gal todėl, kad kažką reikėjo parašyt...:) Kiauliška:) bet aš gi kiaulė merginoje ir mergina kiaulėje.

Aš tikrai spindžiu...:) po tokio nuostabaus lietaus... kai taip gaiviai kvepia... ir taip ramu ramu, kad, rodos, galeciau uzsimerk ir paskest... ir niekas niekada iš manęs to neatims, nes tai esu aš... žinau ir jaučiu...
Neraliai geras jausmas!:)

Myliu pasaulį!.. :)))

Šiandien rodys krepšinį. Man po ranka kaip tik gana senas, bet didelis ir spalvotas televizorius :)))

Šiandien - antras kartas. Gal daugiau ir nebeskaičiuosiu, nes skaičius 2 man labai patinka, todėl malonu juo ir baigt, ta prasme, tai taip simboliška. Reikia pripažint, kad antras kartas buvo malonesnis nei pirmas - natūralu!:) Jaučiausi toks svarbus. Pasitikintis savimi žmogus, kuriam nesvarbu ką mano kiti. Svarbu, kad aš jaučiu didelį malonumą. Manau, kad ir ji jautėsi gerai, nes su ja buvau AŠ. Dar tik pradžia, bet viskas jau taip ypatinga.
A-ha a-ha I like it,
Je je I like it:)

Na, einu žiūrėt olimpinių... paskui vėl ketverius metus reiks laukt. Iki ryt...