drugoi sezon sezan

Čigonė nubunda prieš 12. Naktį per smėlynus prie jos buvo prisėlinęs liūtas. Gal neišalkęs, gal tik šiaip – apuostė kaip tas vėjas iš eilėraščio ir nuėjo sau. Ji neatsimena, tik nujaučia. “Mnemosinei amnezija, nes...”
Galva sunki. Nusimeta lengvą antklodę, nuleidžia kojas į šlepetes – pirmiau kairę, paskui dešinę. Neatidžiai žvilgteri pro langą – saulė. “Juk rugpjūtis – tai dar ne ruduo”, - šmėsteli. Iš kur tai?
(Iš tavo sapnų.)
Virtuvėje geria kavą su vynuogėm. Uogos smulkios, be kauliukų. Šiek tiek per saldžios.
Ir tada, žiūrėdama į arbatinio dugną tebekutenantį melsvą liepsnos žiedą, jau viską nusprendžia.

[ji galvoja. daugiausia apie lapiną. jo akys kaip ceilono arbata, tačiau tavo skaitmeninėms smegenėlėms, kvaileli dienorašti, to žinoti nebūtina, nes juk lapinas gyvena charkove, o ne internete, nes juk tu neturi žalio supratimo, kas yra lapinas, ir kodėl ji pavasarį nusikirpo plaukus. istorijos pabaiga lai lieka popieriuje, tame kur iš medienos, tame, dėl kurio kertami miškai, dėl kurio kada nors pasaulį ištiks ekologinė katastrofa – žmonėms trūks plyš reikia juodraščių, juodraščiai reikalauja aukų. bet apie ką aš čia? ak taip, tai tęsis kaip peršalimas – savaitę, ilgiau.. kiek pagaliau tai gali tęstis? miestas persirgs secesiją ir gripą. lietų nuo vakarinės sienos nulaižys savo dvišakiu liežuviu rytys. pasveiks ir ji. bet ir tai ne tau, nelaimingas mano dienorašti. ir tai ne apie tave. whatevers, ar ne?]

Kol rašo, jai pakyla temperatūra. Bet keista, kaip niekada ji jaučiasi rami ir teisinga. Paskutinis paaiškinimas, mano mielas butaforinis sąsiuvini, tu neturi adresato, todėl kitiems neverta nieko tavyje ieškoti, tik vienas – ji visai ne apie tai. Užteks su tom interpretacijom. “Iš ilgesio – visa tai”. Visa tai, ką norėtų dabar ištrinti. Tau pasisekė – ji negali.
O pašto lydekos išeina į pensiją.

kas tai kas tai kas
---
lipsiu sienom
dangus 12 km
nežiūrėti - tai auksas
nekvėpuoti - tai paslaptis
kaip sekasi virti?
[savo sultyse]
kaip?
pirmas aukštas:
išprotėję kentaurai policininkų uniformom karpo parkų gyvatvores
antras:
priedurniai angelai ant nutrūkusio tilto minties galia lipdo debesis
kas tai kas tai [Vilniau]
trečiojo valkatų delnuose žemėlapiai
ketvirtojo upių dugne lobiai
[aš tik noriu nusiplauti rankas
ten aikštėje prie fontano]
: penki
liftas?
[neveikia]
cha
6 ------- 7 ------ 8 ---- 9 --- 10 -- 11 - 12:
apelsinmedžių giraitė
---
tu irgi?
tu?!

Pilnatvė. Girta. Svaiginanti. Nebemoku gramatikos.
- Pernelyg-nepernelyg. Kartu ar atskirai?
- Kartu.
Kartu. Ir nereikia cukraus. Citrininė delčia nugrimzta į juodos arbatos puodelį.
- Kada paskutinį kartą gėrei juodą arbatą?
- Rusijoje.
Ten dažnai nutinka paskutiniai. Neįvardžiuotiniai. Niekuo neypatingi. Tiesiog. O kai tramvajus pravažiuoja prieš aušrą po tavo langu, kambarys suvirpa. Maži žemės drebėjimai.
Rugpjūtėja. Palik prie durų apavą ir sparnus. Tu jau neišgelbėsi šito miesto. Net šito kvartalo neišvaduosi nuo rudens.
Lyja-nelyja, - dvejoja rytas. Išeinu. Ir dulksna garbanoja plaukus. Žolė apeina žvynais, nebeatsitiesia.
Čia amžini debesynai. Čia medvilninis rūkas. Čia lūkesys - čia.
Išsisklaidantis --- ne-iš-tikrųjų.

Man patinka traukiniai ir traukinių stotys - dėl kažko mirtinai svarbaus, ką jos turi; bet tai jau kita istorija.
Dar aš greitai keičiuosi; baisu, kaip greitai. Dar man patinka secesija - tiek patinka, kad paskelbčiau penktąjį metų laiką, secesijos metą. Prabanga, pakylėta iki dvasinės būklės; įžvalga-auksas. Eini gatve, ir gražu tiek, kad gali isteriškai apsiverkti nuo tų spalvotų paviršių; bet eini ramiai - šito akivaizdoje negalima daryti staigių judesių, netgi veido perkreipti negalima, net kalbėti greičiau, nei įprasta; tavo judesiai lėti, ne vangūs, tavo balsas ramus, lygus; nedaryti staigių juesių auksiniame grožyje: secesija.

[chaimas chaimas chaimas]

žalvarinės gyvatės meta plunksnas ir žvynais apeina žolė

šito labiausiai bijau

programuoti mylėti ir melstis

iš inercijos tik
iš inercijos --

laiko juostom keliauja lietus
o kažkas
apskaičiavęs jo liekaną
eina miegoti

chemikai chemikai chemikai
mūsų didžiausi priešai

jie turi suolelį kieme
jie žino slaptažodį
jie niekada nevažiuoja be bilieto jie
tikriausiai iš-si-vedė formulė

tiesiog už rankutės
balčiausios nakties vidury
pro vartelius ir žemyn
partizanų gatve