O poetinį efektą aš apibrėžčiau kaip neišsenkamą teksto galią generuoti įvairias interpretacijas.

U.E.

žalgirio mūšyje buvau, vot

[juo toliau, juo labiau aš save stebinu]

menas meluoti ir melas
sakyti tiesą kurios nėra yra

poezijos menas
žiūrėti ilgai

į akis ligi svetimo skausmo

A. M. (į akis)

šviežios žuvies į druską išmainyti

įžengtų lietūs vėjai ir žvejai

„TOŠMAŠŲ RELIGIJOS APMATAI.
GINTARAS BERESNEVIČIUS“

Langra – tošmašų dievas,
apie kurį žinoma tik tiek,
kad jis vienintelis iš dievų
nėra dievas
(šia aplinkybe stebisi
net patys tošmašai).
Yra daug dalykų,
kurie esti nežinia kodėl,
ir jei gerai pagalvosime,
pastebėsim, kad nežinia kodėl
yra kazlėkai.
Pasimelskime grybų dievui,
kuris nuolatos yra miręs,
kaip nuolatos yra mirę grybai.
Žinome dvi maldas,
tačiau jas reikia slėpti,
bet dar liko daug maldų,
kurių nežinome,
ir jų nereikia slėpti.
Susėskime ratu ir gerkime
sunkų juodą alų,
po šešiolikto kaušo mums pasirodys
Armahaukas – svarbiausias dievas,
toks didis ir galingas,
kad net nežinia, ar jis yra.
Nieko nėra.
Dangus pasiekiamas karpantis nagus.
Dangus pasiekiamas nesikarpant nagų.
Dangus ir nagai neturi nieko bendra.
Dangaus nėra.
Nagų nėra.
Didžiausias tas dievas,
kuriuo abejoji.
Ir gražiausia malda jam –
Armahaukai,
juk tavęs nėra,
mūsų sielos liūdi.

D. Č.

LIETUVIŠKI HAIKU
 
Pakelės akmuo
Krusteli pučiant vėjui
Dar neprašvito
…
Triušiuko ausys
Spindi mėnulio šviesoj
Ak tas birželis
…
Vanduo ir duona
Pabandyk išgyventi
Pavyks- paskambink
…
Mano senelis
Be galo mėgo slyvas
Ypač visokias
…
Keturi fiordai
Susitiko tarpdury
Išgerkim ar ką?
 
(Remigijus Audiejaitis)

Kas ją žino
            S.P.

jokios prasmės gyvenimas neturi,
o jei ir turi – kas ją žino, kas?
pro butelį iš rankų į rankas
žemai virš marių plaukia saulės burė

du susitrejinę poetai, rytas,
įšildęs lapkritį vos stingdančia lava
dar tik įskilusių širdžių, ir ritas
karaliaus saulės nukirsta galva

į atmintį, į užmarštį, į nieką,
nors tiek gudrauta, šviesta – tepalieka
tų pokalbių beveik nei bū nei mė

tik buteliu ropoja riebios musės,
bylodamos – čia esam, čia nebūsim,
ir taip ramu, ir tai galbūt prasmė

1997 07 27
Aidas Marčėnas

o vėjas prospektu tik ritas kūlversčiais
ir suka filmukus trumpametražinius

poezija yra tavo laukimas nieko nesiliečiant
tik sapnoplūdy vaikštant po kambarius
[...]
(net jei knyga ir bus parašyta)

[T.S.B.]