Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2009-07-20 15:53
kaiva

***

kūda, kaip pagalys šūdams maišyti
2009-06-15 19:41
kaiva

***

tik Dievas turi teisę į vienatvę...
2009-05-21 09:10
kaiva

***

tylinčio neperrėksi..
2009-02-25 14:11
kaiva

***

Baimė „nežinoti“ paralyžiuoja protą didžiajai daugumai, baimė prarasti savo socialinio statuso laiptelį kitų akyse kur kas didesnė tragedija, nei nežinoti ir tą viešai pripažinti. Dažnas juk, nenorėdamas atrodyti kompanijoje visiškas neišmanėlis, tikriausiai turėjo  patirtį leptelėti visišką nesąmonę gvildenamos temos metu, užuot pasakius paprastą žodį „nežinau“ – juk užduoti klausimą žinančiam taip sunku..... Paradoksalu, bet žodis „nežinau“  būtų didesnis  nuostolis už pasakytą visišką nesąmonę, kurią drąsiai galima nurašyti į klaidas, klausimo negirdėjimą, arba paprasčiausiai „nudemagoginti“ temą į ką nors šmaikštaus ar lėkštai juokingo. Bet prisipažinti visišku asilu su dviems ilgais „nežinomaisiais ant galvos“ – jokiu būdu, čia jau tragedija. Būtent taip suvokiamas „nežinojimo“ fenomenas mūsų kultūroje. (HomoSanitus)
2009-02-20 09:04
kaiva

***

Я не жалею ни о чём : осел фундамент - крепок дом, а то что понято с трудом - то мне дороже!
2009-02-11 09:29
kaiva

***

Galima kvailinti visus žmones tam tikrą laiką, galima kvailinti dalį žmonių visą laiką, tačiau negalima kvailinti visų žmonių visą laiką. (A. Lincolnas)
2009-01-26 09:47
kaiva

***

'I am not afraid of death I just don't want to be there when it happens.' Woody Allen
2009-01-22 01:27
kaiva

***

siūlas begalinis
2008-12-19 09:15
kaiva

***

Kokia krizė? Einam rinktis perlų! (Mantas.P.)
2008-12-18 20:36
kaiva

(eva_n_gelija)

(eva_n_gelija)

tu tokia negyva dobilienoj prieš pat perkūniją,

tokia vieniša, tokia neprilaikoma niekieno
guli sau ir tiek, nepadoriai

jauna. kasnakt drebulinėmis kopomis prie vandens dobilų nusileidžiu, atpažįstu tave,
sykiu supinu plaukus melsvus. nors šios lankos nemiegamos, tikiu tavo plaukais –
aistros taršalais erogeniniam mano likimo žemėlapy.

tu tokia negyva, kur paimt šitiek upės begėdiškai pravirai burnai
pripilti, - akis kad apsemtų, kad tos vyzdės, gyvybę pagavusios
kiaurai vandenį dumblą prakoštų.

tokiomis jomis valtys gramzdinamos nakčiai ir poetai kankina save
mintimis apie dievo ir moters nemeilę. aš tikiu tokiomis,
jos per kiaurą akimirksnį iš nelaimėlio gyvastį sugeria.

tu tokia negyva, dobiluos tavo kūnas neskęsta, gleibios krūtys lelijom sužydę
melsvai. plūduriuok šen, į po pievą palaidus pirštus
tau po dobilą sprausiu: žalsvą burę ir vėtrungę – ženklą: pamilk

ir prakeik. kai pro mano akis nepažįstami vyrai tave laidot nusineša
aš jau gyvas nuo ataušusių lūpų nuplėšt pamėlijusį bučinį,
su skausmu, tokį pirmą ir taip paskutinį.

paskui tęstis lig pat pradalgės pabaigos, kur link romios avelės
šiurkštaus pluošto liežuviais tavo odą prieš kraują sušiaušia,
ir vyzdžiai sudrėksta gražiai. ir žinai,

tu tokia man gyva tąsyk, tarsi
į rugiagėles žvelgtum gimdydama,

ir tokia negyva dobilienoj prieš pat perkūniją 

(eva_n_gelija)


1 2 3 4 5 --- 10 --- 15 --- 20 --- 25 --- 30 --- 35 --- 39
[iš viso: 384]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą