Labas rytas, mano saule, eik jau miegučio.

Šluoja salę šiaurys.
Tiek vasarvydžio plunksnų
pribyrėjo kol seansą
stebėjom basi.
- Baigės jūsų kadencija,-
meilei ištarsim,
rudeniop dar pasiūsim
skaistybę toli.
Nudundėjo brudeliai,
net pikto nesakę,
apsisiausiu aš juoką -
bus karšta žinau
ir į žiemą pasenusę
grįšt pas apuoką,
strazdanota iš laimės,
visai nebijau.

Žmogus ir 12 mėnesių
Sausis – Kūdikio juokas lopšyje.
Vasaris – Pirmąkart “mama” tari.
Kovas – Jau bendraamžių būrelyje.
Balandis – Kokia jaunystė skaidri!
Gegužė –Pirmasis bučinys slaptas –
Birželis – Ir prie altoriaus eini.
Liepa – Tėčiais, mamytėmis tapę.
Rugpjūtis – Vis dar tebesat jauni...
Rugsėjis – Skaičiuojat gyvenimo derlių.
Spalis – Kad taip pagyvenus dar truputį!
Lapkritis – Leidžiasi dienos į dugną.
Gruodis – Ir vėl sugrįžtam į nebūtį...
(Bronė Savickienė, 1987.12.01)

Tempk jau kaldrą ant šiknos, o tai uodas atplasnos,
caktels dar smailiu snapu, neis užmigt lig paryčių.

Krioks krioklys krisdamas krantui kurčiam :
- Kelkis, kelkis keliaujam kartu.
Kaip kasdien keberiokšt keliauninkas kalnų.
Krantas knarks..
- Kelkis, kalvi krioklių.

vataitau

Krioks krioklys krisdamas krantui kurčiam :
- Kelkis, kelkis keliaujam kartu.
- Kaip kasdien keberiokšt keliauninkas kalnų.
Krantas knarks..
- Kelkis, kalvi krioklių.

Žaliažandė garsiai knarkė,
net pabudo spinduliai,
prie mėnulio saulė slinkos –
ką darysim, nežinai?
Visą naktį taip kiurksojo,
čirškiant svirpliui per sapnus,
paryčiais ir pražiopsojo,
kaip išsiskleidė dangus.
Krito žemėn nesapnuoti,
debesų šlapi žiedai,
dar, sesule, pamiegokim –
šito ryto tiek mažai:)

Memeli, aš tavo vergė, mano jūra priklauso tau.

neturėjau nieko omenyje, omenys buvo tuščias