stebi mus kiaulės snukis
visas abstrakcijas
riebiom kojom paminęs
ir nutapytas miniatiūras
jeigu pateptos krauju suės

todėl kad saulė lapuose
ne visiems vienodai blizga

Neprisirengi prisisapnuoti

kita
jau senai sėdėtų
Dievo dešinėje

arba giedotų jo chore
juk gerą balsą
pomėgį darže kapstytis turėjai
galėtum
dangiškus vynuogynus prižiūrėti
raškyti prinokusius persikus
kurių gyva būdama nevalgei
ten iš viršaus apžvelgti
visą mūsų mėlyną planetą
ji tau tik
į savo kiemą sutilpdavo

bet tu
eini ir eini
į kapines kur palaidotas
vyras ir tėvas
takeliu šalia geležinkelio
net nejauti
kai pro šalį dunda sunkiasvoriai

kur tu dabar
gal dar tame tunelyje
stovi pasirėmus lazda
kurios niekada neturėjai
svyruoji nuliūdus
ir niekaip neprisirengi
man prisisapnuoti

Nelengva susirasti draugų, bet dar sunkiau prarasti priešus.

Esu palankus tiems, kurių visai nepažįstu.

***

dabar aišku

Kam aš čia užminiau ant nuospaudos?..

***

bandau rašyt eilėraščius
bet šiaip aš normalus
batų spalva vienoda
net neužsidedu
tą kuris ant kairės
ant dešinės

rašymo stilius
ne apie kvepiančias rožes
bet apie žiežirbas
kurios įsiplieskia kaip
žiebtuvėlis
kai jas skina

mūzos nebučiuoja
kakta būtų rašaluota
nors rašydamas
kartais ir galva naudoju
kitaip nežinočiau
ką su ja daryti

bandau rašyti eilėraščius
šiaip aš normalus
galiu ir su nerašančiais
ramiausiai pasikalbėti
nerašyti jau negaliu
nepatarkite